Tik laikui bėgant,  tobulėjant,  lavinantis,  o ypač – ėmus domėtis politiniu,  visuomeniniu,  socialiniu diskursais,  vaizdas ėmė aiškėti. Tačiau aišku man tapo tiek,  kad daugelis žmonių laisvės sąvoka tiesiog manipuliuoja. Aš,  kadangi jau buvau auginta ir ugdyta su laisvės idėja,  turiu puikiausią šios vertybės supratimą.

Blogiausia,  kad šiais laikais,  norėdami užliūliuoti visuomenės sąmonę,  kai kurie politikai ar  vieši asmenys laisvės sąvoka dangsto tiesiog blogio,  negatyvumo,  destruktyvios egzistencijos apraiškas. Laisve dabar vadinami abortai,  emigracija,  apolitiškumas. Neįtikėtina. Moteris atsikratė negimusio kūdikio – tai jau kone jos laisvės triumfas; žmogus išvyko vergauti į kitą šalį – laisvė; visuomenė masiškai nebalsuoja rinkimuose – irgi laisvė; moksleiviai nelanko pamokų,  studentai – paskaitų – ir tai yra jaunimo laisvė.

Atrodo,  aplink vien laisvė. Jokių problemų,  kurias reikia spręsti.  Ir išties,  kažkam tai labai patogu. Juk kam dirbti,  stengtis dėl visuomenės gerovės,  jei galima suklaidinti žmogų,  iškreipinėti sąvokas ir griauti esmines vertybes,  suteikiant joms blogio turinį.

Tai,  kas dabar vadinama laisve,  dažniausiai tėra bėgimas,  vengimas,  abejingumas,  tingumas,  pasyvumas,  pasidavimas,  nežinojimas,  kančia,  neigimas. Pavyzdžiui,  emigracija – bėgimas; abortai – atsakomybės vengimas,  kančia,  nusikaltimas; apolitiškumas – visos šalies ateities neigimas. Visuose šiuose reiškiniuose nėra nė krislelio laisvės,  nors mums vis bandoma įteigti priešingai.

Laisvė – tada,  kai eini balsuoti,  tačiau sava valia pasirenki norimą kandidatą.

Laisvė – tada,  kai atsikratai stereotipų,  aplinkinių spaudimo ir supranti,  jog gyvybė yra stebuklas,  o ne tada,  kai propaguoji negimusių kūdikių žudymą. 

Laisvė – tada,  kai ateini į paskaitą,  pasisemi žinių,  o vėliau jomis daliniesi su pasauliu įvairių idėjų ar kūrybos pavidalu ,  bet ne tada,  kai apskritai vengi lankytis universitete.

Noriu pabrėžti,  kad visuose mūsų gyvenimo veiksmuose pirmiausiai išlieka pareiga,  o laisvė pasireiškia tik per tai,  kaip,  kokiu keliu tą pareigą galime įvykdyti.

Laisvė yra dalyvavimas,  maksimalus įsitraukimas,  pastangos,  kūrybiškumas,  nuolatinė paieška,  stereotipų atsikratymas ir naujų horizontų paieška. Laisvė – augimas,  potencija,  jėga ir veržlumas. Todėl laisvi nėra tie,  kurie nenori,  negali,  tingi,  vengia,  kratosi atsakomybės ar tiesiog šiaip lieka užribyje.

Neveltui mokslininkai teigia,  jog intelektualūs,  kūrybingi žmonės išsiskiria tuo,  kad net ir pačių kritiškiausių situacijų akivaizdoje jie visada suranda net keletą skirtingų išeičių,  numato veiksmų pasekmes ateityje. Atkreipkite dėmesį – ne tie,  kurie vengia,  ignoruoja,  bėga nuo problemos,  o tie,  kurie randa įvairių būdų jai įveikti.

Taip yra ir su laisve – auginkite ją, plėtokite, naudokitės tam,  kad įveiktumėte problemas,  bet tik ne problemas vadinkite jos vardu.

Galiausiai, pasitikrinkime,  ar tikrai gebame būti laisvi.  Dabar,  artėjant rinkimams,  imkime galvoti,  spręsti,  domėtis politika,  rinktis geriausius kandidatus. Numatykime savo šalies viziją,  ateitį,  pasirinkime svajones ir atiduokime balsą kaip savo laisvės išraišką.

Gintarė Pugačiauskaitė