Neramumai Kijeve jau prieš kiek laiko, manau, pasėjo nerimo grūdą mūsų širdyse. Masinis smurtas tiesiog negali nepaliesti.

Tačiau ši situacija, kaip ir bet kuris kitas, net pats blogiausias dalykas, teikia mums  vertingiausias, nors ir žiaurias, gyvenimo pamokas. Iš krizės Ukrainoje galime suprasti, kiek aukų, kraujo ir viso pasaulio nerimo gali pareikalauti sunkumai vienoje šalyje.

Todėl ir mums dabar labai svarbu suvokti, kad lemtingu metu pasirinkti tinkamą valdžią – pats svarbiausias žingsnis, kuriant savo šalies likimą. Antai ukrainiečiai buvo nusivylę savo valdžia, o dabar visi matome, kuo tai baigėsi. Viskas prasidėjo nuo emocijos, žmogiško skausmo, nevilties.

Mūsų šalyje piliečiai valdžia taip pat nėra patenkinti. Tačiau ateis rinkimai, ir daugybė gyventojų vėl neis balsuoti. Kodėl? Ar tam, kad nerimas, įtampa, nesaugumas mūsų šalyje vis augtų? Juk demokratija – tai ne vien duotybė ir pramoga. Turime išreikšti savo valią rinkimuose, kad vėliau nereikėtų jos reikšti savo krauju, kaip kad tą darė žmonės Kijeve.

Juk tada, kai nutyla laisvi mūsų balsai, ima žvangėti ginklai. Svarbiausia, kad daugelis mūsų nutyla savo noru. O juk galime kalbėti, galime patys rinktis, galime kurti ir turėti geriausią valdžią.

Ukrainoje žmonės aukojo gyvybes, nes buvo tikri, kad valdžia žudo demokratiją. O mes patys dabar, Lietuvoje, ar nežudome demokratijos, jei net nenorime dalyvauti rinkimuose? Ir ar turime teisę vėliau lieti pyktį ant valdžios, kuri savo postus užėmė veikiausiai tik dėl daugelio pasyvumo ir abejingumo?

Kai pasaulyje vyksta žiaurūs dalykai, ateina laikas pagalvoti – o ar negalėtų panašiai atsitikti ir mums? Juk kiekvienoje šalyje katastrofa prasideda nuo įskaudintų žmonių, nuo vertybių krizės, nuo sudužusių svajonių ir nepateisintų lūkesčių. Todėl ir mums reikia politikų, kurie suprastų, kad reikia padėti kiekvienam žmogui, kad privalu puoselėti kertines, prigimtines vertybes, nes tik jos užtikrina mūsų saugumą ir stabilumą.

Jei į valdžią vėl pateks korumpuoti politikai, griaunantys mūsų likimus, pasekmės bus skaudžios. Dabar šaliai kaip niekad reikalingas doras, sąžiningas vedlys, kuris paskatintų žmonės vėl pasitikėti valdžia, garantuotų darnų bendrą žmonių sambūvį.

Ukrainos pavyzdys – tai bauginantis ginklas, kuris turėtų paskatinti mus atsakingai pasirinkti, už ką atiduoti savo balsus gegužės mėnesį vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau paskatinti mus gali ne tik baimė ir suvokimas, kad ir patys bet kada galime atsidurti ant katastrofos slenksčio. Į priekį gali vesti ir etalonai, sektini pavyzdžiai.

Dabar turime dvi alternatyvas – galime nesirinkti nieko arba pasirinkti blogai – tai bet kuriuo atveju vienodos nelaimės, imsiančios ardyti demokratiją. Tačiau galime pasirinkti ir politikus su aiškiais tikslais, turiningais nuveiktais darbais ir stipriu bendrystės pajautimu. Tokia vizija taip pat turėtų įkvėpti mus balsuoti ir tikėti, jog būsime ramūs, orūs, saugūs.

Gintarė Pugačiauskaitė