Be abejonės, nebūsiu tokia ciniškai smulkmeniška ir čia neskaičiuosiu tų išlaidų, kurios tiesiog neišvengiamos, kai studijuoji: būsto nuoma, transportas, maistas. Juk nesvarbu, mokaisi ar ne, valgyti ir kažkur gyventi vis tiek reikia.

Kur kas mieliau ir įdomiau paskaičiuoti, ne kiek išleidau, o kiek sutaupiau dėl to, kad nemokėjau už studijas.

Bakalauro studijos (lietuvių filologija ir reklama): vieneri metai – 2242 eurai, taigi už ketverius – 8968 eurai. Magistrantūra (lietuvių literatūra): 2873 (už metus), dveji metai – 5746 eurai. Metų trukmės mokyklos pedagogikos studijos – 2242 eurai.

Iš viso už septynerius studijų metus Vilniaus universitete – 16956 eurai.

Tik įsivaizduokite, tai, kas atsieina kone 17 tūkstančių eurų, man nieko nekainavo! Kiek tėvų, močiutės ir savo pinigų sutaupiau, kiek nuvyliau bankų, kuriuose neėmiau studijų paskolos.

Ir čia – dar ne pabaiga. Po viso šio studijų maratono yra galimybė rinktis ketverių metų trukmės doktorantūros studijas, čia irgi, jei tik pasiseks, įmanoma studijuoti nemokamai (ir dar gauti stipendiją).

Kalbu apie tai būtent dabar, artėjant brandos egzaminams, abiturientams iš streso graužiant nagus ir galvojant, kiek vasarų reikės plušėti užsienyje, kad tik būtų galima susimokėti už svajonių studijas. Atsipalaiduokite. Leiskite jumis pasirūpinti valstybei.

Gaila, tačiau jaunimas dažnai mano, kad nemokamos studijos – tik dailus miražas, egzistuojantis Mokslo ir studijų įstatyme, bet ne realybėje, kad Lietuvoje išvis neįmanoma gauti diplomo, jei nepakloji tūkstančių eurų. Na, o jei jau patekai į nemokamą studijų vietą, vadinasi, buvai pirmūnas mokykloje ir vėliau net dusdamas bėgioji po universitetą, kad tik viską išmoktum, visus 10-tukus surinktum.

Nieko panašaus. Nebaigiau mokyklos su pagyrimu, visai nekaip išlaikiau vieną brandos egzaminą, o universitete kartais praleisdavau paskaitas.

Bet aš visada tikėjau, kad nemokamos studijos – pažangios šalies pasididžiavimas, kad valstybė privalo remti mano akademinius siekius. O svarbiausia, tvirtai žinojau, kad jaunų žmonių svajonės turi labai dažną savybę imti ir išsipildyti.

Tikrai suprantu, kad visus, kurie dabar renkasi, kur studijuoti, kas nors gąsdins. Tėvai, mokytojai, o labiausiai – studijų kainos. Bet tai nėra jūsų našta. Pasiskaitykite Konstitucijos 41 straipsnį: „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“.

Atkreipkite dėmesį – gerai besimokantiems. O gerai nėra nei puikiai, nei nuostabiai, nei pritrenkiančiai, nei fantastiškai, netgi ne labai gerai.

To gerai pakanka, kad būtų sutaupoma 17 tūkstančių eurų.

Ir tas gerai yra tiek, kiek galite kiekvienas.

Gintarė Pugačiauskaitė