Mokslas yra nemokamas, sako tėvai. Ir čia jiems kyla klausimas – kodėl tuomet reikia pirkti brangius pratybų sąsiuvinius, metams kainuojančius gal net po 50 eurų?

Atsakymas, manau, paprastas – nes Jūs turite vaikų. O jų išlaikymas kainuoja. Ir niekas kitas šioje planetoje nėra įsipareigojęs jais rūpintis. Taip, tokia jau ta tėvų dalia.

Reikia suprasti, kad mokykla – visai neblogas dalykas, bet ji nėra skirta vaikų aprūpinimui materialinėmis gėrybėmis. Tai yra ugdymo įstaiga, suteikianti žinias, o ne daiktus, dovanas, drabužius ar kitus dalykus, kurių galima nusipirkti parduotuvėje.

Mokslas yra nemokamas, taip. Bet ar kažkas sakė, kad nemokami yra pratybų sąsiuviniai? Patys pagalvokite: jei mokykla turi mokėti už viską, ko ugdymo procese prireikia vaikui, ar tai reiškia, kad ir pieštukai, uniformos, kuprinės, flomasteriai, akvarelė, popierius ir kitos smulkmenos turi būti perkamos iš švietimo įstaigų lėšų?

Kitas pavyzdys: jei jaunuolis įstoja į nemokamą vietą universitete, vadinasi, aukštoji mokykla turi apmokėti ir jo kelionės į sostinę, buto nuomos, interneto išlaidas, o gal dar pirkti pietus bei kavą, kurią gers per pertraukas tarp paskaitų?

Beje, nemokamas Lietuvoje yra ir gydymas, bet jei ima skaudėti galvą ir prireikia tabletės ibuprofeno, ar reikalaujate, kad ją nupirktų Sveikatos apsaugos ministerija, o gal Valstybinė ligonių kasa?

Keisčiausia tai, jog ši problema dėl pratybų sąsiuvinių keliama tokiu netinkamu būdu: tėvai pareiškia, kad brangu, paskelbia tai interneto portaluose, ir... Kas turi įvykti? Staiga atsirasti koks nors didvyris, nemokamai dalijantis tuos pratybų sąsiuvinius? Išeitis paprasta: nenorite – nepirkite. Kiek girdėjau, prievartos mokyklos dar nevykdo.

Be to, mokiniai irgi nėra nebylūs – be viso kito, jie mokomi rašyti samprotavimo rašinius, pagrįstai argumentuoti ir diskutuoti, tad kodėl galų gale nepanaudoja šių įgūdžių praktiškai, įrodydami mokytojams, kad pratybų sąsiuviniai yra pernelyg brangūs ir gal net visai nereikalingi? Juk vaikai – tokios kūrybingos būtybės, kažkaip sugebančios įtikinti tėvus, kad jiems tiesiog būtini, pavyzdžiui, nepadoriai brangūs „iPhone“ telefonai. Manote, vargšai mokytojai su savo pratybų sąsiuviniais atsilaikys prieš tokius įtaigumo profesionalus?

Aišku, aš sutinku: pratybų sąsiuviniai brangūs, be abejonės. Yra daug brangių dalykų, kuriuos tėvai perka savo vaikams: žieminiai batai, išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetės. O kai vaikai užauga, kartais dar tenka mokėti ir už jų studijas universitete. Tūkstančius eurų kasmet.

Ir esu tikra, kad tie tėvai, kurie dabar skundžiasi brangiais pratybų sąsiuviniais, vėliau pinigus klos tiesiog pluoštais vien tam, kad jų vaikai mokytųsi prestižiniuose (ir nelabai) užsienio universitetuose. Tik tada jau tikrai niekas neburbės, kad kažkas kainuoja 50 eurų. Nes atrodys nerealu, kad vos už tokią menką sumą buvo galima nupirkti tiek puikių mokymo priemonių visiems vaiko mokslo metams.

Gintarė Pugačiauskaitė