Esu įsitikinusi, kad daugelis mūsų vis dar gyvena su tam tikros rūšies užsitęsusiomis „pagiriomis“ po euro įvedimo: mintyse perskaičiuoja kainas, svarsto, gretina, lygina abi valiutas. Nes jei neperskaičiuoji, tai labai blogai, gali stipriai nukentėti. Kainos parduotuvėje atrodo nedidelės, skaičiukai menki, todėl pasąmonė apgaunama ir norisi pirkti gerokai daugiau, negu reikia.

O ir visokioms pagundoms pasiduoti, leistis įtraukiamiems į nereikalingų procedūrų ar paslaugų pirkimo ratą, labai lengva. Pavyzdžiui, manikiūras kainuoja 20 eurų. 20 – juk ne 100, tai nedaug, galvoju aš. Ir nei kiek nepergyvenu, tik mąstau, kokia čia lako spalva man pritiktų. Bet jei turiu daugiau laiko piniginėms operacijoms atlikti ir perskaičiuoju, kad 20 eurų – tai maždaug 70 litų, mane trumpam it žaibas trenkia. 70 litų? Nagams? Vienam mėnesiui? Na jau ne.

Tik bėda ta, kad tokia politika netinka parduotuvėje: nors ir stovėsite prie lentynų valandų valandas, viską perskaičiuodami, mažai telaimėsite. Nes prekybos centruose galioja vienintelė taisyklė – kuo daugiau laiko juose praleidžiate, tuo daugiau ir nusiperkate. Ir net jeigu perskaičiavę kainas neįsigysite lašišos, nes ji pasirodys kainuojanti 20 litų už vieną varganą gabalėlį, tada susinervinę griebsite tris indelius riebių ledų bei dar kažkur regos lauke užkliuvusį rėtį ar kitą daiktą su neva neregėta nuolaida, kuriam vėliau namuose nerasite jokios paskirties.

Turbūt pastebėjote, kad po euro įvedimo namuose padaugėjo visokių nereikalingų smulkmenų. Juk ir tas, ir anas daiktas parduotuvėje – tik vienas euriukas, tik du euriukai. Ir kas? Galima sau pirkinėti! Juk vienas – tai beveik nieko, kone tas pats, kas nulis. Vadinasi, pirmyn sau šluoti tokius niekniekius ir tarsi nieko neišleisti.

Kita vertus, tas „nieko“ principas galioja ir kalbant apie darbo užmokestį. Kad ir kiek žiūri, vis tiek atlyginimas atrodo menkas. Jei anksčiau litais gaudavote tūkstančius, dabar eurais gaunate šimtus, ir tai savaip žeidžia. Nes šimtas mūsų smegenims vis tiek atrodo mažiau nei tūkstantis. Nes mes reaguojame emociškai ir nieko čia nepadarysi. Mąstymas ir pojūčiai negali akimoju persitvarkyti, kaip kad mes per vieną naktį privalėjome nuo litų pereiti prie eurų. Litais mes gyvuojame, mąstome ir skaičiuojame, ir taip bus dar ilgai.

Gintarė Pugačiauskaitė