7 valandos intensyvios veiklos mokykloje, tada dar namų darbai – vėl bent 2 valandos palenkus galvą prie knygų. Kas gali tiek ilgai išlikti budrus ir susikaupęs? Mes reikalaujame, kad mokiniai per dieną būtų aktyvūs mažiausiai 9 valandas, kai patys, suaugusieji, dirbame vos 8. O kur dar būreliai, meno mokyklos, pamokos su korepetitoriais? Kiek yra vaikų, kurie mokosi, rašo, skaito, kuria, skaičiuoja, piešia, šoka, groja net ir 12 valandų per parą? Gal ir Jūsų vaikas toks? Tuomet pasisodinkite jį šalia, paglostykite, pagirkite ir...leiskite šiek tiek pailsėti.

Mokslininkai jau prieš kurį laiką paskelbė, kad žmogus per dieną produktyviai dirbti gali apie 4 valandas. Ne NORĖTŲ dirbti 4 valandas, bet tiek GALI dirbti. Tiesiog tokia mūsų fiziologija, biologija, psichologinė sandara. Visą kitą laiką mes tiesiog apsimetame, kad kažką dirbame, užsiimame menkai reikšminga veikla, įvairiomis smulkmenomis. Tačiau ta tikroji, produktyvioji, iš tiesų kurianti ir sparnuotas idėjas gimdanti veikla gali trukti 4 valandas. Manote, tai mažai? Bet juk per tą laiką įmanoma ir kalnus nuversti.

Labai keista, kad mes neišnaudojame šio atradimo. Laikome vaikus po 7 valandas it prikaltus prie mokyklos suolų, tada dar lenkiame prie namų darbų ir paskui stebimės, kad jie negali susikaupti, nepasiekia norimų rezultatų. Mokytojai dažnai sako, kad vaikai neseka pamokos, žaidžia mobiliaisiais telefonais, plepa tarpusavyje. Bet dažniausiai tai daroma ne iš blogos valios. Mokiniai tiesiog pavargsta. Mes užkrauname jiems tokias ilgas valandas mokykloje, kad patys juos ir priverčiame užsiimti įvairiais žalingais dalykais, pašaline veikla.

Dabar, kai sumanyta pratęsti mokslo metus, ši idėja būtų logiška, jei dėl to mokyklose sutrumpėtų pamokų laikas, tai yra, jei jos baigtųsi anksčiau. Aš siūlyčiau taip: kasdien 4 pamokos po 1 valandą, dar 3 pertraukos po 15 minučių. Iš viso – mažiau nei 5 valandos. Nes kitaip, koks tikslas dar ilginti beviltišką, neefektyvią veiklą, mėnesių mėnesiais tęsti tą neproduktyvų snaudimą klasės? Kam reikalingos 7 valandos mokymo įstaigoje, jei visi supranta, kad tas laikas leidžiamas bergždžiai? Ar mums reikia dar papildomo mokslo metų mėnesio ilgų pamokų, kai vaikai tik dar labiau nuvargs?

Pratęsti reikia nebent tai, kas efektyvu ir naudinga, o ne tai, kas pastebimai atgyvenę ir neveiksminga. Todėl pirmiausia būtina sutrumpinti pamokų laiką, o tada, kai mokymo procesas taps rezultatyvesnis, kai vaikai dirbs sklandžiau, bus galima prie mokslo metų pridėti ir kokį papildomą mėnesį.

Turbūt žinote apie Pareto principą? Jis skamba taip: 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Aš pasakysiu paprastai: užtenka visai nedaug laiko ir ne tiek daug pastangų, kad pasiektume tai, ko norime. Daugelis dalykų, kurios kasdien darome, užima daugybę laiko, bet neatneša jokios naudos. Deja, bet tai tinka ir kalbant apie laiką, leidžiamą mokykloje.

Gintarė Pugačiauskaitė