Mokslo metų pabaiga, egzaminai, aukštosios mokyklos pasirinkimas, sezoninio darbo paieškos – tai tik pradžia to, kas atsitinka birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Sakote, lengva visa tai išgyventi? O gal vis dėlto paslapčia džiaugiatės, artėjant rugsėjui?

Man atrodo, kad vasara yra didžiausios sumaišties laikas, toks metas, kai klausimų: „Ką? Kur? Kada? Kaip?“ kyla dažniau nei kitu laiku. Ar pavyks įstoti į aukštąją mokyklą, kaip pasiseks laikyti egzaminus, ką veikti, kur atostogauti, kaip kuo geriau pailsėti, kaip sulieknėti, kur keliauti?

Vis dėlto vasara apnuogina ne tik svarbiausias dilemas ir dramas dėl pasirinkimų. Vasara nurengia ne tik kūnus prieš saulę. Vasarą labiausiai juntama ir mūsų vienatvė. Atvira, pažeidžiama ir skaudžiausiai išgyvenama. Kai danguje nėra nė debesėlio, parkuose žydi gėlės, ežeruose spindi įšilęs vanduo, visi buriasi į kompanijas: žmonės maudosi, taškosi ir juokiasi, krykščia smėlio pilis lipdantys vaikai, porelės romantiškai glaustosi ant suoliukų, važinėjasi dviračiais, draugų būriai šėlsta festivaliuose, ištisos kartos giminių buriasi į sodybas ir ten kepa mėsą ant laužo, iki vėlumos dalijasi istorijomis ir vynu. Vyksta vestuvės, plevena baltos suknelės ir skruostais ritasi skaidrios laimės ašaros, laksto fotografai, žybsi blykstės, bažnyčioje užgroja maršas, dzingsi šampano taurės.

Žmonės, regis, tik zuja aplink, tokie entuziastingi ir laimingi, pilni energijos, gyvi tuo nuostabiu ryšiu su kitais, taip pat smagiai besidžiaugiančiais vasara. Visi tokie patenkinti ir apsvaigę nuo džiaugsmo, kad net nežiūri į laikrodžius, pareigos nešaukia namo, vasarą juk negalioja dienotvarkės ir terminai, o tamsa nėra riba linksmybėms.

O jei negali prisijungti prie tų, kurie taip godžiai mėgaujasi vasara? Jei esi skaudžiai vienišas, ir tie trys šilti, žali, gėlėmis kvepiantys mėnesiai tėra beviltiškai ilgas ir nykus laikotarpis, kai tūnai įkalintas savyje, visiems aplink džiaugiantis?

Man atrodo, reikia apie tai kalbėti. Jau gerokai pakyrėjo tas beribis optimizmas, vasarą apibūdinant vien žodžiais „karšta, linksma, atostogos, smagu“. Ne visiems ta vasara tokia. Gal šią vasarą Jums nepasisekė laikant egzaminus. Galbūt neradote darbo ir visiškai neturite pinigų. Priaugote svorio ir aukštose pievų žolėse pametėte brangų išmanųjį telefoną. Turbūt net neatostogavote, o jei ir pasitaikė kelios laisvos dienos, praleidote jas namuose valgydami ir žiūrėdami „Sostų karus“.

Gal jau laukiate rudens, kai galėsite prisidengti ankstyvomis vakaro sutemomis, užsikloti pledu ir šildytis arbata. Nes daugiau skleisti šilumą Jūsų gyvenime nėra kam.

Vasarą būna visko. Ir nereikia apsimesti, kad tik gerų dalykų.

Gintarė Pugačiauskaitė