Praeitų metų ataskaitą užginčijau, nurodžiusi, jog nepadariau nieko, ką būtų galima laikyti LR Konstitucijos ar kokio kito teisės akto pažeidimu. Todėl paprašiau, kad man arba būtų pateikti konkretūs kaltinimai ir faktai, arba, jei tas nebus atlikta, mano pavardė būtų iš ataskaitos išbraukta. Gavau oficialų atsakymą, kad pilietė Renata Cytacka nepažeidė jokios LR Konstitucijos ar kito teisės akto nuostatos, problema ta, kad jau nebeįmanoma išbraukti mane iš ataskaitos. Štai tokios rimtos yra mūsų „rimčiausios“ tarnybos.
Visus praeitus metus dirbau taip pat, kaip ligi šiol. Gyniau tautinių mažumų teises, tą darysiu ir toliau, nes manau, kad turime teisę naudotis priimtais, nustatytais ir Lietuvos ratifikuotais traktatų sprendimais. Mano elgsena ir pozicija nepasikeitė, tačiau šiųmetinėje ataskaitoje mano pavardė nebefigūruoja. Tikriausiai Valstybės saugumo departamento atstovai nusprendė, kad pastartuoju metu dykaduoniauju. Nežinojau, kokiu pagrindu buvau įtraukta į ataskaitą praėjusiais metais – lygiai taip pat nežinau, kodėl mano pavardė nebefigūruoja joje šiemet. Vienintelė priežastis, kuri man ateina į galvą, yra tai, kad bandoma įbauginti savo piliečius, siekiant juos atgrasinti nuo savo teisių gynimo. Šiemet žvalgyba nuėjo dar toliau: nurodė ataskaitoje, jog „išskirtinių teisių“ suteikimas Lietuvos lenkams būtų naudingas Rusijai. Tai jau yra cinizmo viršūnė.
Esant tokiai situacijai, reikėtų rimtai pagalvoti, ar aukšto rango Lietuvos politikai ir žvalgybos tarnybų atstovai tikrai nutraukė savo bendradarbiavimą su ankstesniais vadeivomis? Taip spėju, nes jų veiksmai verčia manyti, kad jie ir toliau bendradarbiauja su Didžiu Kaimynu, jam suteikdami argumentus tautinės nesantaikos kurstymui Lietuvoje. Šia problemą jie gali išspręsti labai lengvai ir atremti visus „kurstytojų“ argumentus, tačiau to nedaro. Kodėl? Užuot nustojusi pažeisti tautinių mažumų teises, Lietuva iki šiol apgaudinėja Europą siųsdama pranešimus ir veikdama pagal posakį „šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa“ apie neva užtikrinamas tautinių mažumų teises.
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinime nurodyta, kad Rusijos atstovai gali pasinaudoti – šioje vietoje aptikau įdomų apibrėžimą - „tariamą“ tautinių mažumų teisių pažeidimą padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Problema ta, kad tautinių mažumų teisės yra pažeidžiamos ne „tariamai“, o realiai! Kokių, pasakykite man, išskirtinių teisių reikalaujame? Kam mums išskirtinės teisės?
Mums tereikia paprasčiausių, standartinių teisių, kuriomis naudojasi tautinės mažumos Europoje. Ataskaitos autoriai arba nemoka skaityti, arba nesugeba suprasti, arba nė nematė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2000 metais) ar bent jau tarptautinės sutarties, t.y. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties (pasirašytos 1994 metais) ir kitų teisės aktų dėl tautinių mažumų apsaugos. Nežino, kad negali būti nė kalbos apie pritarimą tautinių mažumų mokyklų uždarymui buldozeriniu principu, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savo pavardę - į savo, o ne į suteiktą valstybės, turi teisę į nuosavybę - savo, o ne į svetimą, turi teisę vartoti kalbą viešai, o ne tik savo namuose. Tai tik keletas paprastų pavyzdžių, kaip realiai, o ne „tariamai“ pažeidžiamos lenkų tautybės Lietuvos piliečių teisės.
Visi Lietuvos valdžios veiksmai, diskriminuojantys tautines mažumas suteikia galimybę Rusijai eskaluoti juos. Jei šioje srityje nebūtų bendradarbiavimo su Lietuvos valdžia, paprasčiausiai nebūtų ko eskaluoti. Kai tik Lietuva nustos pažeisti tautinių mažumų teises ir pradės gerbti Europos standartus šioje srityje, ji atrems visus kaimynų argumentus ir atims iš jų galimybes naudotis mažumomis.
Tačiau Lietuvos valdžia nenori to padaryti. Kodėl? Nes visuomenė nesubrendo? Nereikia piliečių iš visų pusių bombarduoti propaganda ir melu dėl išgalvotų grėsmių, kurias neva kelia Lietuvos lenkai – ir tuomet jie subręs. 27 metai neapykantos lenkams kurstymo pridarė daug žalos, tačiau tai galima atitaisyti ir tam visai nereikia daug laiko – reikia vien geros politinės valios ir konkrečių žingsnių, t.y. įstatymų, bent jau Tautinių mažumų įstatymo, kurio mums taip trūksta.
Pažadų laikmetis baigėsi, atėjo laikas konkretiems darbams LR Seime, o Lietuvos visuomenė subręs kartu su priimamais Europos standartais, juk 2004 metais su tokiu dideliu noru įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, o juk tokia narystė įpareigoja. Įstodama į ES, Lietuva gavo ne tik teisių, bet ir pareigų, įskaitant įsipareigojimus tautinėms mažumoms.
Renata Cytacka
Komentarai