Konferenciją pradėjo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemar Tomaševski, kuris pasveikino visus susirinkusius į kasmetinį partijos renginį. Pagrindinis konferencijos tikslas – LLRA-KŠS skyrių ataskaitos dėl 2016 metų rinkimų programų įvykdymo, 2016 metų rinkimų rezultatų analizė bei 2017 metų veiksmų planų pristatymas, su kuriais supažindino skyrių pirmininkai. Susirinkusieji į konferenciją taip pat išklausė LLRA-KŠS Seimo frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės ataskaitą apie frakcijos darbą bei savivaldybių tarybose veikiančių LLRA-KŠS frakcijų pirmininkų ataskaitas. Paskutinė konferencijos dalis – praėjusių metų apibendrinimas, politinės situacijos bei artimiausių planų bei užduočių aptarimas.

Penktadienį vykusios LLRA-KŠS konferencijos dalyvius pasveikino partijos pirmininkas Valdemar Tomaševski. Konferencija prasidėjo bendra malda – buvo meldžiamasi sukalbant Dievo gailestingumo vainikėlį.

LLRA-KŠS Švenčionių rajono skyriaus pirmininkas, Seimo narys Zbignev Jedinskij papasakojo apie pagrindinius atliktus skyriaus darbus 2016 metais. Investiciniams projektams rajonui skirta pusantro milijono eurų, projektų finansavimui ir kultūros objektų modernizavimui – daugiau nei pusė milijono eurų. Sveikatos apsaugos objektų modernizavimui ir remontui skirta beveik pusė milijono eurų, pagal vietinių kelių tinklo remonto ir plėtojimo programą buvo atlikti darbai, kurių vertė viršija pusantro milijono eurų. Pabradėje už daugiau nei 320 tūkst. eurų nutiestas pėsčiųjų tiltas per Žeimenos upę. Zbignev Jedinskij taip pat papasakojo apie įvykdytus projektus, finansuotus iš Europos Sąjungos fondų. Apibendrindamas 2012 ir 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus Švenčionių rajone, Seimo narys buvo lakoniškas: „ Rezultatas buvo pakartotas“.

LLRA-KŠS Trakų rajono skyriaus pirmininkė ir Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč, apibendrindama praėjusių metų skyriaus veiklos rezultatus, kalbėjo apie investicijas ir rajono infrastruktūros gerinimą. 2016 metais Trakų rajono savivaldybė kartu su draugija „Wspólnota Polska“ realizavo tris investicinius projektus švietimo srityje. Marija Puč džiaugėsi, kad Paluknio vidurinė mokykla tapo gimnazija. „Turėsime gimnaziją Paluknyje. Vasarį Trakų rajono tarybos posėdyje patvirtinsime gimnazijos įstatus ir naują gimnazijos vardą. Tai yra dar viena mūsų pergalė. Mums, lenkams Trakų rajono savivaldybėje, labai svarbu“, – pasakė Marija Puč. 2016 metais buvo baigtos Kultūros centro Rūdiškėse statybos, gerinama kelių kokybė, vykdomi gatvių apšvietimo darbai, įrengtos krepšinio aikštelės Trakuose ir Lentvaryje bei paplūdimio tinklinio aikštelė Rūdiškėse.

„Mūsų veiklos prioritetas buvo ir yra švietimas“, – pabrėžė Vanda Kravčionok, Seimo narė ir Vilniaus miesto LLRA-KŠS skyriaus pirmininkė. Politikė priminė apie Lietuvos lenkų pastangas išsaugoti lenkiškas mokyklas sostinėje. „Šiandien Vilniuje realizuojami projektai, kurių dauguma buvo pradėti praėjusios (savivaldybės tarybos – red.) kadencijos, kuomet LLRA buvo viena iš partijų, vadovavusių Vilniui“, – sakė Vanda Kravčionok. Vienas iš tokių projektų – Rasų kapinių techninis projektas, kuris jau beveik įgyvendintas: teliko įvykdyti pirkimus bei atlikti darbus. Vilniaus miesto LLRA-KŠS skyriaus pirmininkė informavo, kad, perkant naujus autobusus, LLRA-KŠS tarybos narių pastangomis buvo sutaupyta 15 milijonų eurų. Politikė taip pat pažymėjo, jog naujas Vilniaus vakarinis aplinkkelis taip pat yra ankstesnės kadencijos realizuotas projektas.

Rasa Tamošiūnienė, pristatydama Širvintų rajono LLRA-KŠS skyriaus darbus, pasakė, kad savivaldybių tarybų rinkimuose ji, būdama LLRA-KŠS atstove, gavo vieną mandatą. „Turiu laisvą mandatą, remiu tarybos sprendimus, kurie yra naudingi rajono gyventojams“, – patikino Rasa Tamašiūnienė. Pasak Širvintų rajono politikės, didžiausias laimėjimas – Barskūnų mokyklos priestato statybos pabaiga. „Padedant Seimo narei Ritai Tamašunienei ir mokinių tėvų aktyvumo dėka, pavyko realizuoti senąją bendruomenės svajonę. Barskūnų švietimo įstaigą lankantys vaikai yra labai laimingi“, – pozityvumu dalijosi Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė. Rasa Tamošiūnienė taip pat informavo, kad kartu su Širvintų rajono lenkų sąjungos skyriumi yra organizuojami renginiai, susitikimai, išvykos, piligriminės kelionės, o vienintelis šio rajono lenkų ansamblis – „Czerwone maki“ – gyvuoja jau 27 metus ir yra vienas pagrindinių kultūrinio gyvenimo organizatorių rajone. Kalbėdama apie rinkimų rezultatus, R. Tamošiūnienė pažymėjo, kad rinkimuose į Seimą Širvintų apygardoje balsuojančiųjų nesumažėjo. 2016 metais LLRA-KŠS sulaukė panašaus skaičiaus rinkėjų balsų kaip ir 2012 metais. „Nemažą palaikymą turėjome Molėtų rajone, su kuriuo užmezgėme bendradarbiavimą ir planuojame jį glaudinti“, – deklaravo Tarybos narė.

Vilniaus rajono LLRA-KŠS skyriaus pirmininkė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst teigė, kad 2016 metais Vilniaus rajono savivaldybė realizavo daugelį projektų. Vilniaus rajono vadovė džiaugėsi, kad visoms vidurinėms mokykloms buvo suteiktas gimnazijų statusas. „Vilniaus rajone buvo įrengta 20 sporto aikščių, 10 naujų švietimo įstaigų, baigta modernizacija ir renovacija 16-oje švietimo įstaigų, modernizuotos 4-os švietimo įstaigos“, – dėstė Marija Rekst. Vilniaus rajono savivaldybė savo lėšomis įsigijo septynis mokyklos autobusus, kurių vertė –273 tūkst. eurų. Šiuo metu savivaldybės švietimo įstaigos disponuoja 36 mokyklos autobusais. Šis skaičius Vilniaus rajonui pelno lyderio pozicijas šioje srityje. Marija Rekst taip pat kalbėjo apie investicijas į kelių, apšvietimo, vandens ūkio infrastruktūrą „Vilniaus rajonas įvairiuose reitinguose yra tarp pirmaujančių savivaldybių“, – pareiškė Vilniaus rajono merė ir deklaravo, kad LLRA-KŠS partijos atstovai dės visas pastangas, tam, kad realizuotų visą rinkiminę programą.

Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič pristatė Šalčininkų rajono LLRA-KŠS skyriaus 2016 metų ataskaitą. „Ką planavome, tą padarėme, ir net daugiau“, – sakė Zdzislav Palevič. Savivaldybės meras tarp svarbiausių pasiekimų įvardijo finansinio stabilumo pasiekimą, įsiskolinimų sumažinimą, savivaldybės mokumo pagerinimą. „2016 metais buvo realizuoti trys investiciniai projektai, susiję su visuomeninių įstaigų pastatų renovacija. Ypatingas dėmesys buvo skirtas kelių ir šaligatvių tiesimui ir modernizacijai. Per metus nutiestos 8 gatvių apšvietimo linijos. Pavyko ištesėti duotus pažadus, susijusius su daugiabučių renovacija. 2016 metais buvo suremontuota 11 daugiabučių. Investicijų dydis – 2,171 milijonai eurų“, – apibendrino Šalčininkų rajono LLRA-KŠS skyriaus pirmininkas. Kalbėdamas apie žemės ūkį, Zdzislav Palevič sakė: „Einame į priekį, turime pasiekimų, žemė nedirvonuoja“. Šalčininkų rajono meras džiaugėsi dėl situacijos švietimo srityje: „Edukacija yra prioritetas. Visoms vidurinėms mokykloms pavyko gauti gimnazijos statusą. Kiekvienoje seniūnijoje veikia darželiai“, – vardijo Zdzislav Palevič. „Neabejoju, kad mūsų rinkiminė programa bus realizuota“, – patikino Šalčininkų rajono meras.

„2016-ieji buvo labai darbingi, rinkiminiai metai. LLRA-KŠS frakcija 2016-aisiais aktyviai dalyvavo įstatymų leidime, registravo naujus įstatymų projektus, teikė pataisas, skirtas patobulinti jau galiojantiems įstatymus. LLRA-KŠS frakcija laikėsi tvirtos pozicijos aktualiais visuomenei klausimais. Frakcijos nariai aktyviai dalyvavo susitikimuose su rinkėjais ir sprendė jų problemas“, – sakė LLRA-KŠS Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Seimo rinkimai buvo, kaip sakė politikė, partijai sėkmingi: pavyko išsaugoti ankstesnes pozicijas, nepaisant visų negatyvių veiksnių arba dirbtinai kuriamu kliūčių, kuriomis buvo bandoma partiją susilpninti. LLRA-KŠS Seimo frakcijos nariai savarankiškai, savo iniciatyva arba bendrai su kitų frakcijų nariais 2016 metais parengė 26 teisės aktų projektus. Svarbiausi projektai susiję su šeimos rėmimu ir stiprinimu, taip pat projektai, turintys padidinti mažiausiai uždirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių pajamas. LLRA-KŠS Seimo frakcijos 2016 metais paruošti įstatymų projektai yra įvairiose įgyvendinimo stadijose. Iš 26 įstatymų projektų, užregistruotų Seime 2016 metais, 14 projektų buvo pristatyti Seime, 4 projektai yra po antrojo skaitymo, 4 projektai buvo patvirtinti. „Priimame interesantus iš visos šalies, Seimo nariai patys važiuoja į susitikimus su lokaliomis bendruomenėmis“, – pareiškė Seimo narė.

Ataskaitas apie savivaldybių tarybose veikiančių LLRA-KŠS frakcijų veiklas pristatė frakcijų seniūnai. Ataskaitas skaitė Švenčionių savivaldybės rajono tarybos frakcijos seniūnas Antoni Jundo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos seniūnė Renata Cytacka.

LLRA-KŠS partijos primininkas Valdemar Tomaševski, baigdamas konferenciją, atsigręžė į 2016 metus: „Sunku bus apibendrinti, kadangi atlikta daug darbo, buvo įtraukta daugybė žmonių“. Valdemar Tomaševski paragino neužmiršti tų, kurie išėjo praėjusiais metais. Politikas padėkojo visiems aktyvistams už sėkmingus rinkimus ir įdėtas pastangas. „Buvo verta tai daryti“, – įvertino Valdemar Tomaševski.

Partijos lyderis džiaugėsi dėl sėkmingo tautinėms mažumoms vidurinių mokyklų akreditacijos proceso užbaigimo. Kalbėdamas apie rinkimus, Valdemar Tomaševski pasakė, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose rinkimai praėjo gerai. „Procentiškai daugiausia balsų LLRA-KŠS prarado Klaipėdoje. Vilniuje praradome 4 tūkst. balsų. Sostinėje tautinės mažumos balsavo šiek tiek kitaip dėl tam tikrų puolimų žiniasklaidoje“, – rezultatus apžvelgė Valdemar Tomaševski.

„Reikia pažymėti, kad mes turime augimą Lietuvoje. Tai iškalbinga. Tai nebuvo masinis augimas, tačiau net Kaune surinkome net 50 balsų daugiau (augimas iki 650 balsų). Apie dvidešimtyje savivaldybių surinkome net kelis kartus daugiau balsų. Panevėžyje turėjome 24 rinkėjus, dabar už mus atidavė jau 64 balsus. Aukštaitijos apygardoje balsų skaičius išaugo nuo 24 iki 42, Radviliškio apygardoje – nuo 29 iki 61. Dzūkijos apygardoje buvo žymus augimas – nuo 25 iki 99 balsų. Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje rinkėjų palaikymas išaugo nuo 115 iki 173, Ukmergės apygardoje – nuo 37 iki 69“, – vardijo partijos lyderis.

„Nors balsų skaičius nėra didelis, tačiau tai yra pozityvi tendencija laimėti balsus ten, kur ankščiau niekada jų neturėjome, juolab, kad aktyvumas buvo mažesnis. Tai yra pirmieji rezultatai pakeitus partijos pavadinimą, ideologiją. Sulaukėme lietuvių, kaip galima manyti – tikinčiųjų, palaikymo. Tai puiki perspektyva“, – komentavo Valdemar Tomaševski.

„Turime pastoviai dirbti dėl žmonių – tai turi būti mūsų nepakeičiamas moto“, – ragino partijos lyderis.

Kalbėdamas apie žiniasklaidą, Valdemar Tomaševski pažymėjo: „Jeigu negalime laimėti žiniasklaidoje, nes jėgos yra nelygios, tai viską galime paaiškinti susitikimuose su žmonėmis“, – apie tiesioginių susitikimų su gyventojais svarbą sakė politikas ir atkreipė dėmesį į egzistuojančias grėsmes: „Pavojingiausia kova su lenkiškumu vyksta lenkų kalba“.

Valdemar Tomaševski padėkojo partijos nariams ir visiems palaikantiesiems už atliktą darbą bei prašė nesustoti.

Partijos pirmininkas priminė, kad 2016 metais Lenkijoje įvyko negirdėtai svarbus įvykis – Jėzaus Kristaus paskelbimas Lenkijos karaliumi. Pirmasis Kristaus Karaliaus intronizacijos aktą priėmė Vilniaus kraštas: 2009 metais Vilniaus rajonas, o paskui Šalčininkų rajonas. „Vilniaus kraštas davė toną Lenkijai“, – pasakė politikas, priskirdamas šį faktą prie Vilniaus krašto lenkų pasiekimų.