Kaltais dėl juodosios buhalterijos pagaliau pripažinti Darbo partijos nariai, bjauri Eligijaus Masiulio korupcijos dėmė, užgožusi visą liberalų žavesį, STT atliktos kratos „tvarkiečio“ Petro Gražulio kabinete, socialdemokratai, paskendę giliuose Druskininkų Vijūnėlės dvaro skandalo vandenyse, „auksinių šakučių“ prisipirkęs Juozas Olekas... 

Išties ryškūs politikų darbai ir darbeliai, nuskambėję visos šalies mastu. Blogai, taip, pasielgta tikrai netinkamai, politikus yra dėl ko smerkti, tačiau ne vien dėl pavogtų pinigų ar prarastos garbės, bet dėl to, kokią įtaką tokie dalykai turi visuomenei. Kokį gi psichologinį klimatą tokiu savo elgesiu sukūrė šie politikai? Akivaizdu, kad jie užgavo, nuvylė, paniekino, įžeidė tautą. 

Pavogtas pasitikėjimas, dingusi drąsa tikėti ateitimi, nuvilti lūkesčiai, užgautos širdys – štai kas atimta iš mūsų sulig kiekvienu negarbingu politikų poelgiu. Kiek tauta gali leistis skaudinama? Galiausiai ateina metas atpirkimui.

Todėl ir spalio 9-osios Seimo rinkimai žmonėms tapo ne proga atiduoti savo balsą kaip laisvos valios išraišką, bet galimybe parodyti savo pyktį prastai dirbusiems politikams. Tie naujokai, kurie šiemet Seimo rinkimuose surinko daug balsų, mano manymu, gavo juos daugiausia kaip keršto buvusiems seimūnams ženklą. 

Aišku, vienais metais vogė ir per korupcijos liūną brido vieni, kitais metais įklimpti gali jau kiti. Partijų populiarumas ir reitingai dažnai kinta, karaliams staiga nukrenta net labiausiai spindinčios karūnos, o prieš ketverius metus beveik niekam neįdomūs politikai staiga šauna į patį olimpą. Bet vėlgi – politika reikalauja ilgalaikio įdirbio ir tikslų, aiškios strategijos, tvirtos ateities vizijos. O ką užtikrinto ir rimto gali nuveikti, kai nežinai, kokios rinkėjų nuotaikos bus po kelerių metų? Ką daryti, kai dar prieš keturis metus partija beveik niekas netikėjo, o dabar štai – jai įteikta valdžia? 

Šiandien užgimę laimėtojai gali tapti pralaimėtojais, kai rinkėjų jausmai nurims, neseniai pagarsėję skandalai užsimirš ir susitepę politikai vėl apsirengs švarius marškinius. 

Todėl šiemet tikraisiais Seimo rinkimų nugalėtojais tapo tie, kurie iškovojo stabilumą. Tie, kurie neįsivėlė į jokius skandalus, kurie tvirtai ir aukštai pakelta galva išlaikė savo pozicijas. Tie, kuriems nereikia baimintis, kad svyruojančios populiarumo sūpynės nublokš žemyn. Tie, kurie dirba ir dirbo, turėdami užtikrintą rinkėjų palaikymą ir galėdami puoselėti ilgalaikius tikslus. Tie, už kuriuos vienodai ir stabiliai balsuojama visada. Tie, kuriems nugalėti padeda jų pačių sąžiningas darbas, o ne apmaudžios kolegų klaidos ir skandalai. 

Todėl man šiemet nugalėtoja yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Partija, laimėjusi tai, kas svarbiausia – pastovų rinkėjų palaikymą ir stabilumą.

Gaila, tačiau dėl skandalų, korupcijos, nekompetencijos, nesąžiningo darbo kai kurie politikai amžiams atidavė (o gal dėl pinigų pardavė) svarbiausius dalykus: garbę, pasitikėjimą, rinkėjų palaikymą, sąžinę, moralę, tikėjimą, padorumą. 

Tačiau LLRA-KŠS neprarado nieko, kai kiti neteko beveik visko. Štai taip paprastai ir tampa aišku, kur slypi didžiausia politinė jėga bei tvirtybė.

Gintarė Pugačiauskaitė