Aš nelaukiu Kovo 11-osios.
Artėjant šiai dienai, mane apima siaubas.
Nes Nepriklausomybė nėra laisvė šūkauti gatvėse žodžius, kurie žeidžia šalies gyventojus.
Nėra ši šventė skirta tam, kad vėl mus skirstytų į lietuvius ir KITOKIUS.
„Lietuva – lietuviams“.
Štai kodėl aš nemėgstu Kovo 11-osios. Dėl žmonių, kurie sugeba taip ypatingai ją „švęsti“. Žinoma, tokia jau jų šventimo samprata – pažeminti kitą, sukelti įtampą, pasėti nerimą.

Yra žmonės. Ir yra vertybės.

Štai kas jungia, suburia ir vienija mus – tai dalykai, kuriuos branginame.
Netgi Lietuva susikūrė tik todėl, kad gimė bendros vertybės, kurios tapo uždaviniu, o žmonės, tų vertybių sutelkti, kovojo dėl jų išsipildymo.
Ir mus, šalies gyventojus, kurie supranta tikrąją Laisvės ir Nepriklausomybės svarbą, jungia bendros vertybės – nesvarbu, kokios tautybės esame, mes esame drauge vienybėje.

Bet yra ir žmonės be vertybių.

Jie nežino, ko nori ir dėl ko kovoja. Visiškai nesupranta, kas turėtų būti jų draugai. Štai kodėl jie vienijasi pagal tai, kokia tautybė įrašyta jų pasuose. O tada kuo garsiau gatvėse rėkauja „Lietuva – lietuviams", nes antraip juk gali ir pamiršti, koks yra jų tikslas.

Gintarė Pugačiauskaitė