Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Alesia Boukun pranešime spaudai primena, kad šiuo laikotarpiu tinkamai pasirūpinus savo sveikata galima ne tik sušvelninti patiriamus simptomus, bet ir užkirsti kelią galimoms ligoms.

Atsižvelgusi į Seimo narių, moterų teises ginančių organizacijų ir sveikatos priežiūros specialistų siūlymus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o pačių gimdyvių pageidavimu. Nuo šiol cezario pjūvio operacijos galės būti atliekamos ir nesant santykinių indikacijų, tokių kaip anksčiau buvę gimdymo sutrikimai arba padidintos rizikos socialiniai faktoriai, o po procedūros kilusių komplikacijų gydymas bus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, pranešime spaudai atsako vaistininkas.

Prieš ir per menstruacijas dažną moterį kamuoja ne tik nuotaikų kaita, bet ir nemalonūs pojūčiai pilvo srityje. Apie priešmenstruacinį sindromą, arba PMS, kuriami anekdotai, tačiau moterims, kurios su tuo susiduria, simptomai dažnai juoko nekelia – ne veltui kai kuriose šalyse leidžiama per menstruacijas gauti net nedarbingumo pažymėjimą. Kas vyksta organizme PMS metu, kaip padėti sau nuraminti emocijas bei numalšinti skausmą, pranešime spaudai atsako vaistininkė.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta tvarka padės anksčiau atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir laiku suteikti pagalbą su emociniais sunkumais susidūrusios nėščiosioms bei neseniai pagimdžiusioms moterims. Profilaktinio apsilankymo metu gydytojas turės įvertinti pacientės emocinę būklę ir informuoti ją apie pagalbos galimybes.

Jeigu turėtume tikrąją statistiką, kiek žmonių suserga ūminiais cistitais, tie skaičiai, matyt, galėtų nustebinti. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojos urologės dr. Marijos Barisienės, šlapimo takų infekcijos tikimybė kur kas didesnė kai keičiasi orai, kai daugiau peršalimo ligų, virusinių infekcijų, kai organizmo imunitetas silpnesnis. Laimei, ši liga, nors ir nemaloni bei skausminga, dažniausiai didelių pavojų nekelia – dažnai ją galime įveikti ir patys, tačiau ligą gydyti būtina, kad nesivystytų komplikacijos. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai. 

Tai, kad kojų tinimas, išsiplėtusios venos, mėšlungis ir kiti panašūs simptomai gali signalizuoti apie sudėtingas ligas, kurias svarbu laiku pradėti gydyti, yra girdėję daugelis. Tačiau ką šie požymiai reiškia, kai pasireiškia nėštumo metu, kai visas moters organizmas ir taip patiria stiprius pokyčius? Ar dėl jų verta sunerimti? Apie tai pranešime spaudai plačiau pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro kraujagyslių chirurgijos gydytoja Inga Urtė Builytė.

Nors visuomenėje skiriama vis daugiau dėmesio moterų sveikatai, iki šiol kai kurios susiduria su baime kalbėti apie menopauzę tiek su specialistais, tiek su artimaisiais. „Eurovaistinės“ duomenimis, daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai kalbėdamos apie savo menopauzės simptomus. Dėl to vaistininkė Jovita Aleknienė pranešime spaudai atsako į dažniausiai nerimą keliančius klausimus bei nuramina – tai yra natūralus reiškinys moters gyvenime, todėl šios temos drovėtis tikrai nereikėtų.

Geriau rūpintis nėščiųjų ir gimdyvių emocine sveikata, laiku identifikuoti po gimdymo kylančius emocinius sunkumus ir suteikti reikiamą pagalbą susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais – visa tai pasiekti numatoma veiksmų plane, kurį parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).