„Daug moterų Lietuvoje nuo amžių amžinųjų buvo žiniuonės, kurioms netrūko išminties ir žinių, kaip naudoti gamtos dovanas – vaistažoles. Iš tiesų yra vaistažolių, kurios gali būti vadinamos labiau „moteriškomis“, tačiau pasakyti kelias konkrečias, kurias moterims pakanka turėti savo namų vaistinėlėje – neįmanoma, nes visos vaistažolės gali būti naudingos skirtingomis aplinkybėmis“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Universalioji rasakila
Pačiu universaliausiu moterims naudingu vaistiniu augalu K. Beržinis vadina rasakilą, kurios daugiau kaip 20 rūšių auga Lietuvoje.
„Žemaičiai rasakilą vadina bobraukiu – tai tarsi nuoroda į moterišką lytį ir fiziologinį augalo poveikį, t. y., kraujavimo ir viduriavimo stabdymą. Rasakila yra puikus progesterono gamybą gerinantis augalas, galintis padėti besilaukiančioms moterims: pasiruošti gimdymui ir jį palengvinti, sumažinti kraujavimą, stiprinti laktaciją. Tokiais atvejais šio augalo preparatus reikėtų vartoti nuo keturioliktos nėštumo savaitės“, – aiškina jis.
Rasakila taip pat tinka premenopauzės ir menopauzės metu, gydantis lėtinius kasos uždegimus, o šviežių jos sulčių vienas arbatinis šaukštelis kas porą valandų gali padėti esant bet kokios kilmės viduriavimui.
Pasak pašnekovo, rasakilos žolės nusipirkti vaistinėse nerasime, todėl norint turėti jos atsargų žiemą, reikia jų pasiruošti vasarą: šviežiai spaustas augalo sultis galima konservuoti degtine lygiomis dalimis, o žolės – prisidžiovinti.
Rasakilos žolę vaistininkas pataria vartoti ne tik vieną, bet ir maišant lygiomis dalimis su aviečių lapais, vingiorykščių žole bei įdedant po truputį našlaičių ir lakišių žolės. Šis, jo teigimu, universalus mišinys tinka esant skausmingoms menstruacijoms ar profilaktiškai saugantis nuo įvairių uždegimų.
Slopinti menstruacijų skausmus ir menopauzės simptomus
Daug moterų per menstruacijas patiriamus skausmus linkusios malšinti ibuprofeno tabletėmis, tačiau K. Beržinis rekomenduoja atsigręžti į natūralius „vaistus“.
„Menstruacijų skausmams malšinti tinka vingiorykščių žolė, aviečių ar gervuogių lapai, gluosnių žievė. Nevertėtų pamiršti kepenų ir žarnyno veiklą gerinančių, šlapimą varančių, mažojo dubens kraujotaką ir limfos drenažą skatinančių augalinių žaliavų: kiaulpienių lapų, beržų lapų, kaštonų žiedų, jau apkalbėtų rasakilų ir barkūnų žolės“, – vardija jis.
Tuo metu menopauzę išgyvenančioms moterims vertėtų pasigaminti mišinio iš fitoestrogeninių augalų, tokių kaip dobilai, medetkos, raudonėliai, barkūnai, apyniai, hipotenzinio ir kardiotoninio poveikio turinčių gudobelių žiedų su lapais, angioprotektorių sukatžolių. Vertėtų drąsiau pradėti naudoti amalą, nes jo preparatai lengvina menopauzės simptomus, bei pasirūpinti nervus raminančiomis arbatomis, tarp kurių vietą turėtų rasti ne tik sukatžolės ar apyniai, bet ir avižų žolės užpilas.
Vaistininkas atkreipia dėmesį, jog moterys dažnai susidaro nuomonę, kad vaistažolės, net jei ir nepadės, tai jau tikrai nepakenks. Vis tik vaistinius augalus reikėtų vartoti atsargiai, pasitariant su sveikatos specialistu. Vienas iš tokių augalų yra vaistinės ramunės, kurios pasižymi priešuždegiminiu, priešmikrobiniu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau savyje kaupia antiestrogeną apigeniną.
Vyresnių nei 40 metų moterų organizme sumažėja estrogenų kiekis, o apigeninas prisijungia prie specifinių receptorių ir neleidžia veikti saviems hormonų likučiams. Būtent dėl to gali paūmėti menopauzės simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, raudonis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimas, polinkis į depresiją, makšties sausumas, perštėjimas, o kartais net tachikardija. Todėl šiuo laikotarpiu vaistines ramunes siūloma vartoti atsargiai.