„Vėžys - labai individuali liga, tad nebūna dviejų panašių atvejų. Vienoms moterims gali atsiliepti genetika, o kitoms pakenkti elektromagnetinis spinduliavimas, kurį skleidžia mobilieji telefonai, televizoriai ar kompiuteriai, ne į naudą moters organizmui ir jų vartojami hormoniniai kontraceptikai, - pažymi onkologė-chemoterapeutė E. Juodžbalienė. - Jei diagnozė bus panaši, skirsis moters organizmo reakcija į vaistus ir gydymą. Deja, kol kas nėra sukurtas toks vėžio gydymo būdas, kuris visiškai apsaugotų nuo nepageidaujamų reakcijų, todėl geriausia šią ligą pastebėti ankstyvoje jos stadijoje".
Keli simptomai, signalizuojantys, kad moteriai reikėtų apsilankyti pas onkologą:
Jautrumas pažastyje, kartais pereinantis net į skausmą. Krūties vėžys pirmiausia plinta į pažasties limfmazgius, todėl bet kokie jų patinimai, pažasties jautrumas gali signalizuoti apie grėsmę.
Krūtų paraudimas ir niežulys. Jeigu krūtis patinusi ir karšta, tai gali reikšti retą uždegiminę krūties vėžio formą, kuri gali kelti patinimą, niežėjimą ir skausmą krūtinėje. Oda gali pleiskanoti ar turėti nedideles mėlynas žymes, taip pat celiulitinius nelygumus krūtyje. Įprastai menstruacijų metų krūtys padidėja, tampa skausmingos ir jautrios, tačiau jei jautrumas užsitęsia ilgą laiką, vertėtų pasirodyti gydytojui.
Skausmas nugaroje. Jeigu netikėtai imamas justi skausmas tarp menčių - tai gali būti pirmieji krūties vėžio signalai. Paprastai tokie skausmai sietini su traumomis ar raumenų uždegimu, tačiau augliai kartais vystosi krūtų audiniuose krūtinės gilumoje ir būna juntami prie stuburo ar šonkaulių. Gali būti ir taip, kad šonkaulius ar stuburą apėmė metastazės - piktybinės išplitusio auglio ląstelės.
Pakitusi spenelių forma. Dažniausiai vėžys išsivysto po speneliu, pakeisdamas jo formą ir jautrumą. Spenelis gali tapti skausmingas, pakeisti spalvą, kartais iš jo gali išsiskirti skaidrios gleivės, kraujas ar pienas net nežindant.
Anot vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus, yra augalas, kuris nuo seno žinomas kaip itin vertingas, gydantis nuo įvairių ligų, tarp jų - ir vėžio. Tai - ugniažolė (Chelidonium majus, rus. - čistotel, lenk. - glistnik jaskółcze ziele).
Šis augalas itin naudingas siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę.Anot gydytojos onkologės E. Juodžbalienės, vėžio gydymo metu pažeidžiamos ir sveikos ląstelės, audiniai, organai, tad nepageidaujami poveikiai neišvengiami. Kokie jie bus, priklauso nuo konkrečios ligos gydymo metodų ir moters organizmo savybių.
Po operacijos pacientes gali varginti skausmas ir silpnumas. Chemoterapija veikia visas greitai besidauginančias ląsteles (tai gali būti ne tik piktybinės, bet ir plaukų folikulų, kraujo gamybos, gleivinių ląstelės ir pan.). Švitinimo pašalinis poveikis – nuovargis, odos pažeidimai švitinimo vietoje. Nuo hormonų terapijos atsiranda karščio bangos, sutrinka mėnesinės, vargina sąnarių sustingimas ar skausmai.
Ugniažolė plačiai vartota ir Tibeto medicinoje.Lietuvoje ji nuo seno žolininkų ir fitoterapeutų žinoma kaip papildoma pagalba mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. „Rytiečiai ugniažolę vartoja mišiniuose: tai stiprus augalas, pavartojus jo netinkamai ar per didelę dozę, galima rimtai apsinuodyti, tad saugu, kai ugniažolė vartojama papildų, mišinių pavidalu", – pataria vaistininkas V. Skirkevičius.
