Visame pasaulyje spalis minimas kaip krūties vėžio prevencijos mėnuo. Šia proga Tarptautinė Vilniaus Moterų Asociacija (IWAV), jau tryliktus metus organizuojanti kovai su krūties vėžiu skirtą labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“, nusprendė dėmesį į šią problemą atkreipti originaliai - šešias žymiausias Vilniaus skulptūras papuošė simboline rožine atributika. 

Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų, ir šis rodiklis turėtų dar gerėti – tuo įsitikinusios Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos. Pasauliui judant link individualizuotos diagnostikos ir gydymo vis daugiau moterų pačios rūpinasi savo sveikata ir gimtadienio proga sau padovanoja vizitą pas odontologą, ginekologą ir krūtų specialistą.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrino 6 000 moterų daugiau nei tuo pat metu pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi didėjančiu gyventojų aktyvumu bei ragina ir kitas moteris jungtis prie savo sveikata besirūpinančiųjų būrio ir tokiu būdu užkirsti kelią šiai klastingai ligai.

Nuo šių metų liepos mėnesio pacientėms, sergančioms HER2 teigiamu išplitusiu krūties vėžiu, bus prieinamas inovatyvus gydymas taikinių terapija, skelbiama pranešime spaudai. Gydymas šia nauja terapija prailgina sergančių moterų išgyvenamumą beveik šešiais mėnesiais, lyginant su iki šiol taikytu gydymu. Gydymas taikinių terapija kompensuojamas 100 procentų.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pirmą kartą multidisciplininės komandos aptarime dalyvavo užsienio ekspertai. Vienas žymiausių krūties vėžio specialistų Europoje Bazelio universiteto profesorius Beatas Thiurlimanas, kuris dirba Šveicarijos klinikinių vėžio tyrimų grupėje ir yra San Galeno (Šveicarija) regioninės ligoninės Krūties centro vadovas, ir jo kolegė prof. Rachel Hiltebrand drauge su NVI specialistais aptarė individualias pacienčių gydymo strategijas.

„Gyvenimas – nenuspėjamas. Vieną dieną šventi savo gimtadienį, o po kelių savaičių sužinai, jog sergi“, – savo istorija dalinasi Jovita, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Moteris pasakoja, kad iš pradžių jautė tik maudimą krūtinėje: „Pagalvojau, jog peršalau – buvo žiema, šalti orai, kitų simptomų nejaučiau. Tačiau praėjus dvejoms savaitėms maudimas nepraėjo, o vieną dieną netikėtai užčiuopiau gumbą. Nuo tos akimirkos ir prasidėjo vizitai pas gydytojus“.

Krūties vėžys – krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, vyresnėms nei 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tokių atvejų. Nuo krūties vėžio 2016 m. Lietuvoje mirė 512 moterų ir 1 vyras.

„Krūties vėžys – ne mirties nuosprendis“, - šią frazę nuolat kartoja kaunietė Regina Malžinskienė. Ne vieną dešimtmetį su krūties vėžiu kovojanti moteris kartu su likimo draugėmis bei artimaisiais ruošiasi įveikti 5 km distanciją spalio 1 d. vyksiančiame „Pink run su BENU“ bėgime Kaune. Skaičiuojama, kad viso krūties vėžiu sergančių moterų bus apie 40. Dar tiek pat kartu bėgs jų anūkų, vaikų ar vyrų.

Nuo šių metų rugsėjo moterys, sergančios metastazavusiu HER2 teigiamu krūties vėžiu, gali būti gydomos dviguba biologine terapija. Ši terapija – dviejų biologinių vaistų trastuzumabo ir pertuzumabo kombinacija su chemoterapija – laikoma pažangiausiu gydymo standartu visame pasaulyje. Skiriant šį gydymą pacienčių vidutinis išgyvenamumas siekia beveik penkerius metus. Tai didelis laimėjimas kovoje su metastazavusiu krūties vėžiu. Gydymas kompensuojamas 100 proc.

Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o mūsų šalyje kasmet šia liga suserga apie 1500 moterų.