Žalios pakuotės ir/ar žali motyvai ant jų, teiginiai apie kosmetikos gaminių ekologiškumą bei palankumą aplinkai aprašymuose, gamintojų bei prekybininkų interneto svetainėse vis dažniau patraukia vartotojų dėmesį. Šie faktai nekeltų problemų, jeigu vartotojai nebūtų klaidinami, kad minėti produktai yra sveiki ir palankūs aplinkai. Tai „žaliojo smegenų plovimo“ fenomenas, kuomet gamintojai vietoje to, kad investuotų į aplinkai palankių produktų kūrimą, imasi „žaliuoju“ marketingu paremtų strategijų, kurios tik klaidina vartotojus.
Vartotojų pasirinkimai lemia
Pasirinkdami natūralius, ekologiškus kosmetikos gaminius vartotojai gali prisidėti prie kosmetikos poveikio aplinkai mažinimo, remti prekių ženklus ir produktus, kurie skatina pagarbą planetos ateičiai. Kaip žinia, ekologiška kosmetika pasižymi ne tik natūralumu, bet ir palankesniu poveikiu aplinkai, nes yra gaminama laikantis griežtų reikalavimų, ir kurios kriterijai taip pat apima reikalavimus dėl biologinio skaidumo, pakavimo medžiagų.
Kaip atpažinti ekologišką kosmetiką?
Nepakanka bendro pobūdžio teiginių, kad produktas yra ekologiškas, privalu, kad sudedamosios dalys būtų sertifikuotos kaip ekologiškos. Kosmetikos gaminys vadinamas ekologišku, jeigu ne mažiau kaip 95% jo sudedamųjų dalių yra ekologiškos.
Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, didžiąją produkto dalį sudaro vanduo, kuris iš esmės negali būti ekologiškas) kosmetikos gaminys savo sudėtyje gali turėti ir 20% ar 10% ekologiškų sudedamųjų dalių, tačiau tuomet minėti procentai ir nurodomi.
Bet kokiu atveju, ekologiškumas turi būti patvirtintas specialiu logotipu.
Norint įsitikinti, koks yra produkto poveikis aplinkai pravartu pasidomėti jo aplinkosauginiu pėdsaku. Aplinkosauginis pėdsakas – speciali metodika kaip įmonės turėtų išmatuoti gaminio aplinkosauginį veiksmingumą per visą jo gyvavimo ciklą (atsižvelgiant į visą tiekimo grandinę ir tolesnę veiklą). Kai kurie kosmetikos gamintojai šalia savo gaminio interneto svetainėse nurodo aplinkosauginio vertinimo rezultatus (CO2, vandens suvartojimą bei kitas charakteristikas).
Informacija pateikiama vykdant projektą „Tvarus vartojimas: link pagrįstos ir aiškios informacijos“, kurį finansuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos vartotojų institutas.
