„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė pirmiausia patikina, kad ne turguje, o vaistinėje ar kosmetikos parduotuvėje perkant kosmetikos produktą jame draudžiamų medžiagų tikrai nebus, mat Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai šiems gaminiams.
„Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra (INCI) yra naudojama visoje Europoje ir didžiojoje dalyje pasaulio. Ji užtikrina, kad visa kosmetikos gaminio sudėtis turi būti surašyta ant jo etiketės, o medžiagų pavadinimai atitiktų reikalavimus“, – sako ji.
Kuo medžiagos daugiau – tuo ji aukščiau
Pasak K. Vaičaitienės, pagrindinis sudėties užrašymo reikalavimas – pirmiausiai nurodoma medžiaga, kurios produkte yra daugiausiai, rašoma pranešime spaudai.
„Dažniausiai tai yra vanduo arba hidrolatai, jei produktai yra natūralūs. Visos kitos medžiagos toliau eina mažėjimo tvarka. Paskutiniai dažniausiai būna konservantai, mat kosmetikos gaminyje jų būna ne daugiau kaip vienas procentas. Jeigu kosmetikos produktų sudėtis užsibaigia konservantais – tai teigiamas ženklas, reiškiantis, jog tai patikimas gaminys. Kitu atveju po konservantų dar rikiuotųsi cheminės medžiagos, dažikliai, kvapikliai ir tirpikliai. Didesnė tikimybė, kad toks produktas alergizuos odą“, – aiškina ji.
Medžiagų, kurios sudėtyje įrašytos po konservantų, yra mažiau negu vienas procentas, o tai reiškia, kad jos jokio ryškesnio poveikio ir naudos kosmetikos gaminiui neduoda.
„Gali būti išvardinti labai brangūs ingredientai, bet jų yra labai maži kiekiai – tai daroma daugiau marketingo ir komercijos tikslais“, – atskleidžia K. Vaičaitienė.
Konservantai yra skirstomi į cheminius ir naudojamus natūralioje kosmetikoje. Būtent cheminių visgi reikėtų vengti perkant kosmetikos gaminius. Tai yra Essenthial oils, Parabens, Phenoxyethanol, Triclosan.
„Natūralioje kosmetikoje naudojami konservantai: Benzoic Acid, Potassium sorbate, Sodium benzoate“, – vardija vaistininkė.
Alkoholiui kosmetikoje – ne
Anot K. Vaičaitienės, taip pat reikėtų vengti tokios kosmetikos, kurios sudėtyje yra alkoholio: Alcohol, Ethanol, Isopropyl ir Propanol.
„Tai alkoholiai, kurie sausina ir dirgina odą. Jie dedami į kosmetikos gaminius tik kaip tirpikliai, konservavimui, dėl geresnio pojūčio, o pačiai odai naudos iš jų nėra. Tačiau riebalų alkoholiai yra visai kas kita, tad reikėtų nesumaišyti. Tinkami riebalų alkoholiai: Cetylalcohol, Stearylalcohol, Cetearylalcohol. Jie nedirgina odos, priešingai – ją drėkina, kremas geriau įsisavinamas“, – atkreipia dėmesį ji.
Etiketėje patartina ieškoti kuo daugiau lotyniškų pavadinimų, natūralių medžiagų, pavyzdžiui, extract, oil, flower water.
„Kosmetikoje dar yra naudojami ir įvairūs emulsiniai vaškai: Cera flava, Cetearyl olivate, Sorbitan olivate, Glyceryl stearate. Ieškokite pavadinimų, kurių šaknyse yra olive, cocos – natūralią kilmę reiškiantys žodžiai“, – pabrėžia K. Vaičaitienė.
Pasak jos, gaminant kremus, naudojamos dvi pagrindinės fazės. Viena yra vandeninė fazė – hidrolatai ar vanduo, o kita bazinių aliejų – tai įvairių riešutų, medvilnės, kokosų aliejai. Jiems „surišti“ ir reikalingi vaškai. Natūralioje kosmetikoje naudojami alyvuogių ir kviečių gemalų vaškai. Šias žaliavas sumaišius – gaunamas kremas.
„Kosmetikos gamyboje dar naudojami ir kvapai, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, mat jie gali išprovokuoti alergines reakcijas. Jei kvapai natūralūs, jie išgaunami iš eterinių aliejų. Jei kosmetikos gamintojo formulė užslaptinta komercijos sumetimais ar produkte yra daug eterinių aliejų, kartais rašoma tiesiog parfum arba aroma“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Norintiems išvengti nemalonios alerginės reakcijos K. Vaičaitienė rekomenduoja pasidaryti iš mėginukų greitą testą prieš įsigyjant produktą.
„Kadangi geriausia kraujotaka riešo vidinėje pusėje, ten reikėtų pasitepti gaminio ir palaukti 20 minučių. Jei reakcijos nėra, tai galima manyti, kad gaminys žmogui yra tinkamas, o pasitikrinti verta, nes kai kada ir natūralūs produktai sukelia alerginę reakciją“, – sako ji.
