„Ir aš nesu tobula, ir man kartais tenką kažką išmesti – tiesiog neapsižiūriu ir produktų galiojimas baigiasi. Tačiau gamindama visada stengiuosi pirmiausia išnaudoti tai, ką turiu šaldytuve ar spintelėse, o ne pirkti naujų produktų“, – sako tinklaraštininkė ir priduria, kad išmesti maistą būtų tiesiog nesąžininga, nes jo užauginimui, pagaminimui, visai logistikos grandinei buvo skirta tiek daug energijos ir resursų.

„Be to, suprantu, kad ne kiekvienas turi galimybę sočiai ir sveikai valgyti kasdien, juk nepritekliai ir badas nėra kažkokia tolima, mūsų neliečianti problema. Todėl vertinu kiekvieną kąsnį, stengiuosi elgtis atsakingai ir nešvaistau maisto“, – pasakoja Ieva.

Yra keletas maisto produktų, kurie dažniau nei kiti užsiguli lentynose ar šaldytuve ir būna sunkiau sugalvoti, kaip tuos likučius panaudoti. I. Greičiūnaitė patars, kaip naujiems skoniams prikelti atidarytą grietinės indelį, jau kurį laiką kiūtantį šaldytuvo kampe, šviežumą prarandančią duoną ir apvytusias salotas ar kitus žalumynus.

„Idėjos, ką gaminsiu iš likučių, gimsta skirtingai. Visų pirma, iš patirties ir pajautimo galiu suprasti, kas su kuo dera – taip sujungdama produktus, derindama skonius, gaunu tikrai puikius patiekalus. Kartais idėjų ieškau internete, pavyzdžiui, turiu tris tarpusavyje galbūt iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus produktus, įvedu raktinius žodžiu paieškos laukelyje ir išsirenku man labiausiai patinkančią idėją, tada jau eksperimentuoju, pridedu savo potėpių ir finale išeina tikrai puikūs receptai. Tiesą sakant, maisto gaminimas iš likučių man patinka ir skatinu eksperimentuoti kitus, nes mano patirtis rodo, kad šie atradimai virtuvėje dažniausiai ir tampa populiariausiais receptais“, – sako maisto tinklaraštininkė.

I. Greičiūnaitei pritaria ir elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė. Pasak jos, tvarumas ir maisto tausojimas nebūtinai susijęs su didelėmis pastangomis, dažniausiai tai įprasti kasdieniai pasirinkimai.

„Maisto švaistymo problema vis dar opi. Daugiausiai maisto atliekų, per 60 proc., susidaro namų ūkiuose. Jau ne kartą minėta, kad kiekvienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto. Labai norėtųsi tikėti, kad vis aktyviau keliant šią problemą, situacija gerėja. O ją pagerinti gali kiekvienas, pirmiausia – atsakingiau vartodamas ir nepirkdamas perteklinių maisto produktų. Perkant internetu išvengiama emocinio pirkimo, arba pirkimo „akimis“, be to, patogu prieš pateikiant užsakymą dar kartą peržiūrėti krepšelį, ar jame yra viskas, ką planuojate suvartoti. Jeigu visgi maisto likučių liko, kviečiame pasinaudoti Ievos idėjomis ir eksperimentuoti“, – šypsosi „Barboros“ komunikacijos vadovė.

Likučių transformacija

Jeigu matote, kad nespėsite sunaudoti šviežių produktų – užšaldykite juos. „Nestoras maistas“ tinklaraščio autorė pasakoja, kad šaldiklis tinka daugeliui produktų, o vienas naujausių jos atradimų – duonos šaldymas, rašoma pranešime spaudai.

„Buvo net sunku patikėti, kad duona šaldiklyje taip gerai išsilaiko: atšildžius ar įdėjus į skrudintuvą jos skonis niekuo nesiskiria nuo šviežios. Man tai yra tobuliausias duonos taupymo būdas iš visų, iki šiol atrastų“, – džiaugiasi Ieva ir priduria, kad šaldiklyje taip pat sėkmingai galima laikyti ir žalumynus – krapus, laiškinius svogūnus, špinatus. Vėliau juos galima dėti į troškinius, sriubas, krapais gardinti salotas.

Anot I. Greičiūnaitės, kūryba ir fantazija virtuvėje yra tokie pat reikalingi, kaip ir puodai ar keptuvės. Tuomet likučiai tampa naujais patiekalais, kartais nė kiek nenusileidžiančiai ir restoranų virtuvėms. Taigi kaip panaudoti grietinę, duoną ir žalumynus?

Grietinė. Jeigu turite pradarytą grietinės indelį ir matote, kad jos galiojimo laikas tuoj baigsis, dėkite ją į kepinius – jie bus puresni ir skanesni. Anot I. Greičiūnaitės, pyragams, keksams, sausainiams ir panašiems kepiniams taip pat tinka ir jogurtas. O štai padažams dažnu atveju labiau tinka grietinė, nes jogurtą gali sutraukti. Taip pat galite pasidaryti užtepėlę, kurią skanu valgyti dažant daržovių lazdelėmis – grietinę sumaišykite su žalumynais, agurkų ar saulėje džiovintų pomidorų gabaliukais.

Grietinė puikiai tinka skaninti daržovių sriubas, netgi tepti ant sumuštinio, išbandykite: pilno grūdo duonos riekė, grietinė, pomidoras, truputis druskos ir pipirų bei žalumynų, pavyzdžiui bazilikas, laiškinis česnakas, mėta.

Beje, grietinę taip pat galite užšaldyti, tačiau žinokite, kad šaltis truputį pakeis jos tekstūrą. Tačiau šio skirtumo nebus justi atšildytą grietinę naudojant patiekalams ar padažams.

Duona. Pats paprasčiausias būdas panaudoti duoną – pasigaminti džiūvėsėlius, duonos trupinius arba kubelius salotoms, sriuboms, užkepėlių traškiam viršutiniam sluoksniui. Tačiau tai, toli gražu, ne visos duonos likučių panaudojimo galimybės. Ieva sako, kad duonos likučiai gali virsti ir desertais, ir pagrindiniais patiekalais.

Galima sugalvoti galybę orkaitėje kepamų duonos pudingų variantų: su daržovėmis, su sūriu, su kumpiu ir t. t. Piene ar uogų sultyse išmirkyta balta duona gali virsti nuostabiu prancūzišku skrebučių desertu. Galite kepti sluoksniuotą duonos apkepą su kumpiu ar daržovėmis, vakarėliui ruošti „bruschetta“ užkandžius, gaminti duonos padažą ar net girą.

Žalumynai. Į maisto racioną svarbu įtraukti daug daržovių ir įvairių žalumynų. Tačiau bėda, kad jie nelabai ilgai išlieka švieži, šaldytuve greitai apvysta. Tiesa, yra nesunkus būdas atšviežinti salotų lapus. Pirmiausia pašalinkite visus rudus lapelius, tada dėkite salotas į labai šaltą vandenį su keliais citrinos griežinėliais ir palikite 5–20 minučių. Iš vandens išimti salotų lapai bus vėl traškūs ir nė kiek nesuvytę.

Jeigu žalėsių turite per daug arba jie nebetinkami salotoms, I. Greičiūnaitė pataria gamintis įvairiausius „pesto“ variantus: jiems galite naudoti ne tik baziliko lapelius, bet ir špinatus, krapus, gražgarstę, burokų lapus, meškinį česnaką.

Plakite glotnučius, dėkite į šiltas salotas ar košes, kur žalėsiai nuo karščio ir taip suminkštėja – tai tinka špinatams, lapiniams kopūstams. Naudokite sumuštiniams gardinti, susmulkinkite žalėsius ir paruoškite padažus, virkite sriubas ar netgi kepinius – špinatai puikiai tinka tortų biskvitams.

Ieva dalijasi receptu, kuris padės išsaugoti pradarytą ir savo vietos kasdieniame racione neberandančią grietinę. Ant šios duonelės rekomenduoja tepti mėgstamas užtepėles, ją tinka valgyti prie sriubų.

Plokščia duonelė „Flatbread“

Reikės:

240g grietinės
240g miltų
2 a. š. kepimo miltelių
žiupsnio druskos

Gaminimas:

Inde sumaišykite visus ingredientus – turi išeiti prie rankų stipriai nekimbantis tešlos kamuoliukas.
Peilio pagalba tešlą padalinu į 5 dalis. Ant miltuoto paviršiaus gana plonai iškočiokite kiekvieną dalį.
Kepkite keptuvėje iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Kiekvienai pusei reikia apie 2 min. laiko.
Iš padžiūvusio duonos galiuko, pupelių ir daržovių gali išeiti nuostabi ir labai soti sriuba. Šį I. Greičiūnaitės receptą įkvėpė toskanietiška „Ribollita“ sriuba.

Baltųjų pupelių, daržovių ir duonos sriuba

Reikės:

1 morkos
1 saliero stiebo
1 svogūno
3 česnako skiltelių
1 baltųjų pupelių skardinės
1 konservuotų luptų pomidorų skardinės
1 puodelio šparaginių pupelių
Apie 800 ml daržovių sultinio
Saujos lapinių salotų. Tinka špinatai, lapiniai kopūstai, romaninės salotos ir pan.
Poros gabalėlių sudžiūvusios arba skrudintos duonos, pavyzdžiui čiabatos
Apie 30 g kietojo sūrio ir dar papildomai pabarstymui ant viršaus
Druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimas:

Puode įkaitinkite porą šaukštų aliejaus, suberkite smulkintą morką, salierą, svogūną, česnaką ir keletą minučių apkepkite.

Dėkite konservuotas pupeles, šparagines pupeles, konservuotus pomidorus, sultinį ir palaukite, kol užvirs. Sumažinkite ugnį, uždenkite ir verkite apie 10 min.

Dėkite žalumynus ir pavirkite dar porą minučių. Galiausiai skaninkite pipirais, druska.

Patiekite su kubeliais pjaustyta duona ir papildomu sūrio sluoksniu.