Metams bėgant keičiasi ir sporto šakos

Mokykloje Ieva profesionaliai sportavo lengvąją atletiką, aktyviai dalyvavo varžybose, tačiau bėgant metams pajuto norą išbandyti ir kitas sporto šakas. Taip jos gyvenime atsirado bėgimas: „Šiuo metu tikrai nepavadinčiau savęs didele bėgimo entuziaste, bet rytinis krosas jau tapo mano gyvenimo dalimi – prasivėdinti ne tik kūną, bet ir galvą ryte labai smagu.“

Soc. tinkluose aktyviai gyventi įkvepianti Ieva prisipažįsta, jog fizinė veikla jai niekada nekėlė kančių: „Jeigu vieną savaitę ir būna šiek tiek mažiau noro sportuoti, savęs ypatingai nespaudžiu, – geriau pasportuoju kitą dieną. Kadangi niekada nesistengiu sportuoti per prievartą, kasryt su mielu noru aunuosi sportbačius ir, jeigu ne bėgu, tai su dviračiu išvažiuoju pasivažinėti. Svarbu nespausti savęs ir pajusti judėjimo malonumą. Nežiūrėkite į skaičius, geriau įsiklausykite, ką sako ir ko nori jūsų kūnas.“

Svarbu kūną „pakurti“ tinkamai

Restoranuose Ieva yra labai reta viešnia. Ji – namuose gaminto maisto šalininkė, pasakojama pranešime spaudai. Sveikais receptais sekėjus džiuginanti tinklaraštininkė tikina, kad namuose gamintas maistas ne tik sveikesnis, bet ir skanesnis: „Neskirstau maisto į kategorijas, tokias kaip sveikas ar nesveikas, skanus ar neskanus. Tai, kokį skonį dedame į burną, priklauso tik nuo mūsų pačių. Pastebiu, kad kuo mažiau valgau kažkur mieste, tuo rečiau turiu riboti savo maisto pasirinkimus. Nesakau, kad visi restoranai gamina blogai ir nesveikai, tačiau dažnu atveju patiekalai būna pernelyg riebūs, naudojami ne patys geriausi padažai, garnyrai ir pan.“

Paklausta apie kasdienį meniu, Ieva pasakoja pusryčiams dažniausiai valganti jogurtą su vaisiais, granolą su riešutų sviestu arba keptus kiaušinius su duona ir avokadu. „Tai – kone geriausi pusryčių pasirinkimai, tad labai rekomenduoju išbandyti. Tuo tarpu gamindama pietus ir vakarienę improvizuoju. Vieną savaitę valgau jautieną, kitą – žuvį, dar kitą – paukštieną. Prie jų derinu šviežias salotas ir skirtingus angliavandenius, kuriais varijuojant kasdien gaunasi kone vis kitas patiekalas. Tikrai nevartoju to pačio maisto kasdien ir stengiuosi žiūrėti į maisto gaminimą kūrybingai“, – pažymi tinklaraštininkė.

Bėgimo džiaugsmą atradusi Ieva teigia, jog pilnavertis maistas sportuojančiam organizmui beprotiškai svarbus: „Žiūrėk, vieną-dvi dienas sveikai nepavalgai ir jau gali nebūti nuotaikos ar energijos pakilti iš lovos, ką jau kalbėti apie sportą. Maistas yra energija, tad reikia nepamiršti kūno „pakurti“ tinkamai. Aš per šešerius metus jau išmokau gaminti labai skanų maistą, kuris ne tik įvairus skoniais, tačiau turi ir vitaminų, reikiamų medžiagų mano kūnui. Dalinuosi tais receptais ir esu įsitikinusi, kad visko galima išmokti, svarbu suprasti naudą ir įdėti šiek tiek pastangų.“ Pavyzdžiui, sako Ieva, apsiperkant parduotuvėje, atidžiau žvilgtelėti į maisto prekių etiketes arba vadovautis sveikesnius produktus išskiriančiomis „Rinkis sveikiau“ etiketėmis, kurios „Rimi“ parduotuvėse žymi maisto produktus su mažiau riebalų, druskos, cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų.

Pasiruošimas primena pramogą

Norint sustiprėti, Ieva siūlo pradėti keisti gyvenimo būdą nuo mažų žingsnelių. Pavyzdžiui, pradėti valgyti ne vieną ar du, o keturis kartus per dieną ir tai daryti panašiu metu. Taip pat pasistengti daugiau būti gryname ore, išeiti aktyviau pasivaikščioti. O pradėjus daugiau fiziškai judėti atsiras noras išbandyti save nubėgant tam tikrus atstumus – taip nutiko ir jai.

Artėjant „Danske Bank Vilniaus maratonui“, kuriame bėgs penkis kilometrus, Ieva 3-4 rytus savaitėje pradeda kelių kilometrų krosu. Jeigu nepavyksta išbėgti ryte – tai daro prieš vakarienę, tačiau į pasiruošimą nežiūri kaip į prievolę ar darbą – labiau kaip į pramogą: „Konkrečių tikslų, per kiek laiko norėčiau įveikti trasą, neturiu, tad labai savęs nespaudžiu. Man tiesiog smagu jau treti metai iš eilės startuoti bėgime su bendraminčiais ir finišavus kaskart įsitikinti – aš galiu.“