Per šį laikotarpį Lietuvoje ratus sukęs bėgikas jau sukorė 22 tūkst. kilometrų, o iki galutinio tikslo jam liko kiek mažiau nei trečdalis kelio – 8 tūkst. kilometrų.
Lietuvos sporto universitete (LSU) apsilankęs A. Ardzijauskas patikino, kad kol kas plano greičiausiai pasaulyje apibėgti žemės rutulį jis neatsisako.
„Visi bando skaičiuoti, kada aš baigsiu šį bėgimą, bet aš nežinau – neskaičiuoju, nes po to gaunasi pasąmoninis savęs įrėminimas į kažkokį laikotarpį, todėl apie tai aš negalvoju. Man svarbiausia ši diena – turiu ją išgyventi ir nubėgti maksimaliai daug kilometrų, kad vėliau netektų gailėtis. Kiek kūnas leidžia, tiek aš nubėgu“, – kalbėjo A. Ardzijauskas.
Nors pirminio plano realiai bėgti aplink pasaulį dėl koronaviruso pandemijos A. Ardzijauskui teko atsisakyti, bėgikas atrado inovatyvų sprendimą – dabar naudojasi mobiliąja programėle ir taip įamžina savo kelionės statistiką.
Vėliau visa ši informacija yra perkeliama ant interaktyvaus kelionės plano – pasaulio žemėlapio, kuriame atvaizduojama tariama bėgiko pozicija.
Visgi tai, kad kiekvieną dieną bėgama panašiu maršrutu Vilniaus miesto apylinkėse A. Ardzijauskui papildomų sunkumų nesudaro. Pasak bėgiko, toks kelionės būdas turi ir teigiamą pusę, mat leidžia gėrėtis lietuviška gamta.
„Viskas priklauso nuo požiūrio, – pabrėžė A. Ardzijauskas. – Aš negalvoju, kad čia rutina. Tiesiog stengiuosi kuo ilgiau mėgautis buvimu gamtoje ir ją stebėti. Tai leidžia atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Tada nereikia skaičiuoti net tų nubėgtų kilometrų.“
A. Ardzijauską tiriantys LSU mokslininkai jau dabar neabejoja – panašų rezultatą fiksuojantį individą mūsų planetoje surasti yra labai sunku, tad Lietuvos bėgiko stebėjimas pasitarnaus ateities sporto mokslui.
„Tai yra absoliučiai unikalus atvejis žmonijos ir sporto istorijoje bei gyvūnijos pasaulyje. Tokių darbo apimčių žmonės, gyvūnai ar kiti organizmai niekada nesugebėjo atlikti“, – teigė A. Ardzijauską prižiūrintis LSU profesorius Tomas Venckūnas.
„Čia yra didžiulė apkrova visam organizmui – virškinimo, termoreguliacinei ir kitoms sistemoms, sąnariams, galbūt net širdžiai, – tęsė sporto mokslininkas. – Mes visą tai stebime, registruojame, bet nenorime iš anksto daryti kažkokių išvadų, nes dar nemažai bėgimo yra likę. Tie paskutiniai etapai gali būti patys sunkiausi, nuovargis gali kauptis. Galimi ir kaulinio audinio pakitimai, ir kiti dalykai, kurie nebūtinai yra neigiami ar teigiami, bet kai kurie yra unikalūs ir specifiniai.“
