KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė šiais metais baigtus Mozūriškių dvaro sodybos dvarininko namo ir sodybos pirmojo ūkinio pastato tvarkybos darbus (restauravimas, remontas). Dvarininko name bei ūkiniame pastate bus puoselėjamos Vilniaus krašto tradicijos, papročiai, amatai bei kulinarinis paveldas, įvairios kultūrinės veiklos. Planuojamas įkurti Verbų muziejus. Aplink Mozūriškių kaimą Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone iki šiol gyvuoja iš šių apylinkių kilusi verbų rišimo tradicija. Vilniaus krašto verbos – tai unikalus reiškinys, įrašytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – pastaraisiais metais plačiai pagarsėjo, kai jį įsigijęs privatus asmuo jo netvarkė, tad vėl buvo perimtas valstybės žinion. Pastaruoju metu Kalnaberžė džiugina geromis permainomis. Nuo 2022 m. Kalnaberžė turi naujus šeimininkus. VĮ „Turto bankas“ aukcione Kalnaberžę pardavė privatiems asmenims, kurie pradėjo kultūros paveldo objekto priežiūros darbus: išvalė tvenkinį, iš parko pašalino menkaverčius želdinius, sutvarkė privažiavimus ir kt. Tai tik visų numatytų darbų pradžia, teikianti vilties, kad dvaro sodyba bus sutvarkyta ir nesunyks.

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš devyniolikos šio didžiulio komplekso statinių, tarp kurių yra ir rūmai, arklidė, oranžerija, svirnas, tvartai, kluonai.

Ilgą laiką Libertavos dvaras Molėtų rajone stovėjo apverktinos, avarinės būklės. Atrodė, laikas negrįžtamai sunaikins šį medinį kultūros paveldo objektą. Prieš keletą dienų čia apsilankiusius paveldosaugininkus maloniai nustebino įkvepiantys dabartinių valdytojų darbai. MB „Libertavos dvaras“ ryžosi imtis nelengvo rūmų restauravimo, pašalinę avarinę būklę, valdytojai atvėrė išlikusį Libertavos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 304) fragmentų grožį.

Žymus lietuvių geologas, iš kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs Antanas Karolis Giedraitis (1848–1909) gimė Karvio dvare netoli Vilniaus, dabartinėje Maišiagalos seniūnijoje. Tai pirmasis profesionalus lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų ir geologinės kartografijos pradininkas Lietuvoje, sudaręs vertingus didelio regiono geologinius žemėlapius ir aprašęs žinomus geologinius pjūvius. Nors Giedraičių giminė Lietuvoje plačiai žinoma, iki šiol mažai domėtasi šios asmenybės veikla, darbais, publikacijomis, kurios paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Jo gimtojo dvarelio liekanos prie Karvio ežero – Karvio dvaro sodybos fragmentai (Karvio kaimas, Dvaro g. 18) į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 m., kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 898). Nors ir labai pasikeitusi dvaro sodyba, nors ir ne viskas joje išlikę, ji vis tiek leidžia mums prisiliesti prie dvaro istorijos, šį kraštą kūrusių, čia gyvenusių žmonių likimų, suvokti tą laikmetį. Kaimas, kaip ir ežeras – Karvys, įsikūręs 5 km į rytus nuo Maišiagalos, prie kelio Vievis–Maišiagala–Nemenčinė.

Vilniaus rajone esantis kultūros ir istorijos paveldo objektas – Mozūriškių dvaras – prikeliamas naujam gyvenimui. Balandžio mėnesį startavę dvaro rekonstravimo ir atnaujinimo darbai sparčiai juda į priekį.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis įsigijo buvusį dvarą Kauno rajone, Kačiūniškės kaime.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo turizmui, rašo FNTT.