KPD specialistai (veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė, paveldosaugos ir metodinio skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Šolienė bei Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Vilkas) lankėsi Libertavos dvaro sodyboje, apžiūrėjo išlikusiuose dvaro pastatuose šiuo metu vykdomus avarinės būklės šalinimo darbus. Dvaro rūmuose avarinė būklė pašalinta. Pasižvalgius po pastatą, galima pasigrožti rūmų architektūriniu stilium, kuris primena kurortinių vilų tipą, būdingą XIX a. Akį traukia įspūdingo storio sienų rąstai, įdomi planinė struktūra, tačiau kol nėra detalesnių tyrimų, rūmų architektūrinė raida lieka neaiški. Dabar dvaro sodyboje tęsiami svirno gelbėjimo darbai. Paveldosaugos specialistai apžiūrėjo, kaip, šalinant avarinę būklę, įrengiamas laikinas stogas.
Istorinės žinios apie dvarą gana skurdžios. Žinoma, kad XIX a. dvaras priklausė dvarininkui Fiodorui Paškevičiui, iš jo dvarą įsigijo Kornelijus Makarskis ir jo žmona Marija Mackevičiūtė-Makarskienė. Sutuoktiniams mirus, 1882 m. dvarą paveldėjo sūnus Anupras Makarskas. Prieš 1914 m. jis samdė žmones, kad šie mokytų lietuviškai skaityti ir rašyti kumečių vaikus. 1914 m. dvaras paminėtas juodraštinėje Balninkų priešvedybinės apklausos knygoje. Dvarą Anupras Makarskas valdė iki 1922 m., teritorija buvo apsodinta medžiais, būta dviejų tvenkinių, sodo. Vykdant žemės reformą, 1926 m. balandžio 28 d. žemės reformos valdyba nutarė Libertavos dvarą perimti iš Anupro Makarsko įpėdinių (apytikriai 200 ha žemės), dalis likusios žemės atiteko A. Makarsko sesers vyrui A. Prušinskui.
Sovietiniais metais dvaro patalpose veikė mokykla, o paskui tuose pastatuose kolūkis apgyvendino žmones, kurie dvare gyveno iki maždaug 2010 metų. Labai ilgą laiką vyko teisminiai ginčai dėl dvaro sodybos priklausomybės. Ne kartą spaudoje mirgėjo antraštės apie dėl valdžios institucijų ginčų sunykusią dvaro sodybą, kuriai, atrodė nebėra vilties, nes dvaro sodyboje karaliavo nekontroliuojama gamta, po truputį pasiglemždama visa, ką žmogus buvo sukūręs. Į dvaro vidų galėjo patekti pašaliniai asmenys, dėl ko iki šiandien galimai neišliko dalis elementų.
2020 m. birželio 5 d. Libertavos dvarą perėmė ir patikėjimo teise pradėjo valdyti Turto bankas, o 2022 metais paskelbtas viešas aukcionas. Tik atsiradus naujajam valdytojui dvaras imtas gaivinti ir tvarkyti. Pirmiausia išvalytos ir išvežtos šiukšlės, nuolaužos. Išramsčius konstrukcijas, uždengus laikiną stogą, nuplėšus nudriskusius sovietinius tapetus, sutvirtinus sienas, atsivėrė išlikusių fragmentų grožis: erdvių struktūra, autentiškas išplanavimas. Stebina išlikusių durų, langų apvadų, karnizų gausa. Itin malonus aukščių ir pločių santykis sukuria didybės jausmą. Net ir tokios būklės rūmai neprarado savo iškilumo, vis dar geba perteikti subtilius XIX a. architektūrinius sprendinius. Spėjama, kad tiek rūmų išorė, tiek vidus buvo tinkuota, galimai vidaus sienos dekoruotos. Apsilankymo metu fiksuoti keli ypatingai puošnūs krosnių koklių fragmentai. Lieka tik spėlioti, kokių prašmatnių krosnių būta.
KPD dėkoja „Fabrilis Studium“ komandai už kruopštų darbą ramstant, tvirtinant kiekvieną konstrukciją, vertinant kiekvieną autentišką detalę ir taip sistemingai tvarkant jau ne pirmą ir ne antrą medinį apleistą dvarą. Tai leidžia formuoti metodiką, kaip turi būti dirbama su istoriniais mediniais pastatais. Valdytojams MB „Libertavos dvaras“ KPD dėkoja už pasiryžimą imtis nelengvo restauravimo darbo. Nors laukia didelių darbų maratonas, viliamės, jog rezultatas nustebins visus, kurie neabejingi mediniam kultūros paveldui. Tai įkvepiantis pavyzdys visiems medinio paveldo valdytojams ir gerbėjams.
KPD informacija
