Šiandien mokykla didžiuojasi beveik visame pasaulyje koncertuojančiais ir prestižinius apdovanojimus pelnančiais savo absolventais, o šie savo pagarbą ir dėkingumą pirmiesiems mokytojams ir dėstytojams, kurie pasiūlė jiems mokytis muzikuoti vienu ar kitu muzikos instrumentu, atskleidė ir vystė talentą, rodo atvykdami iš įvairių pasaulio kampelių į gimtąjį miestą, kad sudainuotų ar paskambintų koncerte.

Vasario 5 d. sostinės rotušėje vyko antrasis koncertas iš Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklai skirto koncertų ciklo. Norėdama paminėti šią gražią sukaktį, kaip ir dera muzikantus rengiančiai mokyklai, visus renginius, konkursus ir projektus mokykla skiria būtent auksiniam jubiliejui.

Gera geografinė padėtis
Naujosios Vilnios gyventojams muzikos mokykla yra viena tų įstaigų, kurias jie išvardija pirmiausia norėdami pabrėžti teigiamus savo mikrorajono bruožus. Gana dažnai iš jaunų tėvų galima išgirsti: „Viską turime čia pat: ir mokyklą, ir darželį, ir muzikos mokyklą.“ Daugeliui garbės reikalas lankyti muzikos mokyklą.

„Pirmieji mokyklos veiklos metai - 1964-1965 mokslo metais. Tuomet ji dirbo kaip pirmosios, dabartinės Balio Dvariono, muzikos mokyklos filialas. Po metų tapo nepriklausoma - antra - muzikos mokykla, todėl 2015-ieji yra mokyklos auksinio jubiliejaus metai“, - pasakoja direktorius Ričardas Sviackevičius, kurį likimas susiejo su mokykla du kartus: pirmą kartą 1969 m., kai dirbo čia dar būdamas studentas, ir antrą kartą - 2001 m., kai tapo jos direktoriumi.

Irena Palionienė, Gytis Savickas... Simanavičius - direktoriai, vadovavę šiai įstaigai pirmaisiais jos veiklos metais. Ilgiausiai, beveik 30 metų, mokyklai vadovavo operos dainininkas Jonas Girijotas. Iš pradžių mokykla veikė mediniame pastate. Laikui bėgant, aštuntajame dešimtmetyje, buvo pastatytas raudonų plytų pastatas Karklėnų gatvėje, mikrorajono pakraštyje. Šiandien, kai tiek daug jaunų tėvų rūpinasi savo atžalų muzikiniu lavinimu, pastatas tampa per mažas, todėl mokyti pritaikytos ir rūsio patalpos. Dėl didelės aktų salės stokos, kelis kartus per metus muzikos mokyklos mokinių koncertai organizuojami parapinėje Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčioje. Mokykloje mokosi 550 mokinių šešiuose skyriuose: fortepijono, akordeono, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų ir estrados, tautinių instrumentų bei teorinių disciplinų, solinio ir chorinio dainavimo. Mokinius ir jaunimą moko 70 pedagogų. Kasmet stojamąjį egzaminą laiko apie 100 kandidatų, iš kurių mokykla gali priimti vos 40.

Mokyklos geografinė padėtis yra labai patogi ir Vilniaus rajono mokiniams. Todėl greta Naujosios Vilnios vaikų savo muzikinius gabumus čia lavina mokiniai iš Mickūnų, Lavoriškių, Mostiškių, Kalvelių ir Šumsko, jau nekalbant apie kaimynines gyvenvietes, tokias kaip Grigaičiai, Strelčiukai, Galgai, Egliškės ar Pavilnys.

„Dėl savęs“ ir „ne dėl savęs“
2001 m. prof. R. Sviackevičiui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, muzikos mokykloje buvo vos keturi skyriai. Kartu su šeima jis tuomet apsigyveno Naujojoje Vilnioje. Pastebėjęs vaikų ir jaunimo potencialą dėjo daug pastangų mokyklai išplėsti. Kai kurie skyriai buvo įkurti atsiradus kai kam itin ypatingam. Taip buvo operos dainininkės Gabrielės Vasiliauskaitės atveju. Atėjusiai į muzikos mokyklą jai buvo pasiūlyta mokytis groti kanklėmis. Vėliau direktorius, pasvarstęs, įsteigė Dainavimo skyrių, o pirmieji Gabrielės mokytojai buvo prof. Edmundas Kuodis ir Natalija Katilienė.

Į klausimą, kaip dažnai galima atrasti „talentą-perlą“, direktorius pripažįsta, kad toli gražu ne kiekvienas mokinių sieks muzikanto karjeros. „Daug mokinių baigia muzikos mokyklą „dėl savęs“. Ne vienas netaps iškiliais smuikininkais, nedainuos operoje ir nelaimės Šopeno konkurso. Tačiau mokydamiesi muzikos mokykloje lavina savo talentą, mokosi koncentracijos, o tai padeda jiems mokantis įvairių kitų dalykų. Čia kiekvienas išmoks organizuoti savo laiką, disciplinos ir kantrybės“, - pasakoja ponas Ričardas pabrėždamas, kad daug priklauso nuo mokytojų - kaip sugeba sudominti savo dalyku, nuo šeimos, kuri dažnai žvelgia iš perspektyvos „apsimoka ar neapsimoka“, o visų pirma - nuo mokinio nusistatymo. Anot direktoriaus, kai kurie taip myli muziką, kad nieko kito, išskyrus ją, nemato.

„Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkė Anna Kasperovič, Sankt Peterburgo valstybinės Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos studentas violončelininkas Dmitrij Berezin, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė, šiuo metu Vienoje studijuojanti operos dainininkė Julija Stupnianek, mokyklos pedagogė, pianistė Alina Keslierienė - tai tik kai kurie mūsų absolventų. Per metus planuojame organizuoti dar vieną buvusių mokinių koncertą ir pakviesti daugiau atlikėjų“, - dalijasi idėjomis R. Sviackevičius. Mokiniams, kurie nori mokytis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mokykloje organizuojami papildomi užsiėmimai, kurie atveria jiems galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

Pasakodamas apie įstaigą direktorius neslepia pasididžiavimo: kasmet mokiniai - tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatai - atsiima apdovanojimus iš Lietuvos prezidento rankų. Tokio įvertinimo sulaukia tik užėmę aukščiausias vietas. Muzikos mokyklos auklėtiniai išvažiuoja į užsienį, ten garbingai atstovauja jai įvairiuose festivaliuose.

Mokykloje apsilankė aukščiausi šalies vadovai, žinomi Lietuvos profesoriai ir muzikantai.

Projektai ir konkursai - langas į pasaulį
Jaunimo meninius gabumus lavinančios įstaigos viena vystimosi sąlygų - dalyvavauti projektuose, organizuoti konkursus ir koncertus. „Menas dėl meno“ šiuolaikiniame konkurencijos pasaulyje nepasiteisins nė vienoje mokykloje, o ką jau kalbėti apie muzikos mokyklą. Todėl pedagogai stengiasi, kad jų auklėtiniai dalyvautų konkursuose, kurie daugeliui jaunų žmonių atveria langą į platųjį pasaulį.

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, Vilniuje kas trejus metus mokykloje organizuojamas Frederikui Šopenui skirtas Tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos konkursas-festivalis. Tautiniu požiūriu, Naujosios Vilnios bendruomenė yra įvairialypė - daug vaikų ir jaunimo iš lenkų šeimų arba turinčių lenkų šaknis, todėl, anot direktoriaus, konkursas labai tinka bendruomenei, kurioje veikia mokykla. Šiemet jau šeštasis konkursas-festivalis dėl mokyklos jubiliejus bus itin iškilmingas. Į jį atvyks lenkų pianistas ir kompozitorius, tarptautinių fortepijoninės muzikos konkursų laureatas Stanislav Dževecki (Stanisław Drzewiecki). Konkurso perklausose, kurios vyks kovo 12-13 dienomis, dalyvaus atlikėjai iš Lenkijos, Danijos, Latvijos, Baltarusijos, Lietuvos, Italijos. Finalinis koncertas numatytas kovo 14 dieną. Konkursus-festivalius globoja besikeičiantys Lenkijos ambasadoriai Lietuvoje.

„Didelio populiarumo sulaukė tarptautinis jaunųjų stygininkų konkursas Lietuvos smuikininkui, pedagogui ir publicistui Viktorui Radovičiui atminti. Įgyvendiname tęstinį projektą - rengiame respublikinį jaunųjų pianistų konkursą - „... nuo baroko iki romantizmo...“ Dalyvavome europietiškame projekte „Muzika - įvairių tautybių jaunimą vienijantis elementas“, kuriame dalyvavo jaunimas iš Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos, surengėme respublikinį jaunųjų pianistų festivalį-konkursą, skirtą Lietuvos kompozitoriui Leonui Povilaičiui“, - direktorius vardija tik kai kuriuos muzikinius renginius, nes visų išvardyti tiesiog neįmanoma.

Tarpusavio padėkos
Mokyklos pasididžiavimas - fortepijono mokytojos Irenos Žilinskienės inicijuotas projektas „Išsipildymo akcijos įkvėpti“. Tai yra kasmet rengiami koncertai vaikų globos namų auklėtiniams. Pernai gruodį jie surengti jau dešimtą kartą. Koncertai užbaigia kasmet TV3 televizijos organizuojamą Almos ir Valdo Adamkų globojamą akciją. Koncertai yra vykę Šv. Jonų, Šv. Kotrynos bažnyčiose, rotušėje. Pernai jubiliejaus proga koncertas surengtas Valdovų rūmuose. Į kasmet rengiamus koncertus jų organizatoriai kviečia įvairius muzikantus, konkursų laureatus, žinomus dainininkus. „Projekto tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų globos namų auklėtinių problemas. Per stebuklingą muzikos galią norime įnešti į jų kasdienybę džiaugsmą, šilumą ir viltį“, - sakė I. Žilinskienė, su pasididžiavimu pabrėždama, kad jubiliejiniame koncerte Gabrielė Vasiliauskaitė atliko tą pačią dainą, kurią dainavo pirmajame koncerte. „Labai norėjome, kad dabar, po tiek metų, Gabrielė vėl atliktą tą pačią dainą. Jos koncertų Hamburge grafikas buvo toks įtemptas, jog turėjo važiuoti visą naktį į Vilnių, kad sudalyvautų repeticijoje ir koncerte, o kitą dieną jau turėjo grįžti į Vokietiją. Suabejojau ir paklausiau Gabrielės, ar iš tikrųjų atvažiuos specialiai tam koncertui. „Taip. Ir labai dėl to džiaugiuosi“, - atsakė dainininkė. Tokiais mokiniais mes didžiuojamės“, - pasakojo mokytoja.

Per koncertą rotušėje ponia Irena pasakojo apie absolventus, kurie atvyko iš įvairių Europos kampelių, kad pasirodytų jų pirmosios muzikos mokyklos 50-ajame gimtadienyje.

„Prisimename juos, kai pirmą kartą atėjo į mūsų mokyklą - nedrąsūs, maži, su plonyčiais balsais ir silpnais piršteliais. Darbo metai ir ryžtas lėmė, kad pasiekė daug. Šiandien jiems ploja Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV ir net Naujojoje Zelandijoje. Todėl šis koncertas gimtajame mieste yra proga mums, mokytojams, padėkoti jiems - mūsų mokiniams“, - per koncertą kalbėjo I.Žilinskienė.

Teresa Vorobej
Autorės ir mokyklos archyvo nuotr.