Laukdamas sostinės savivaldybės institucijų reakcijos ir atsakymo, europarlamentaras tarpininkauja siekiant įrengti infrastruktūrą ir kitose miesto dalyse. Šią savaitę Europos Parlamento narys V.Tomaševski raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Savivaldybės administracijos direktorių.
„Problemų, susijusių su vandens ir nuotekų infrastruktūra, kyla ne tik Liepkalnio ir Markučių rajonų gyventojams, bet ir daugeliui kitų miesto pakraštyje gyvenančių vilniečių. Pavyzdžiui, Naujosios Vilnios gyventojams geriamasis vanduo yra pristatomas specialiu transportu. Seniūnijos teritorijoje stovi daugiabučiai, kuriuose nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o tai reiškia, kad žmonės naudojasi lauko tualetais ir Abisinijos šuliniais“, – apgailėtinas šios Vilniaus dalies gyventojų sąlygas apibūdina EP narys.
Politikas primena, kad daugelyje Naujosios Vilnios gatvių, įskaitant ir A. Kojelavičiaus, Palydovo, Vaismedžių, Ievų, Akacijų, J. Kupalos, J. Slovackio, Sodelių gatves, vandentiekio ir nuotekų tinklai turėjo būti įrengti įgyvendinant specialiojo vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros plano pirmąjį etapą, bet, kaip priduria: „Jų likimas buvo toks pat, kaip ir Rasų seniūnijoje esančių Geležinės, Raguvos, Sukilėlių, Slėnio, Ribiškių Didžiosios gatvių. Belieka apgailestauti, kad tam tikra prasme tai tapo paradoksu Lietuvos Respublikos sostinėje“.
Europos parlamento narys savo kreipimesi į Vilniaus valdančiuosius pateikė siūlymą, kad atsižvelgdami į problemos reikšmę ir aktualumą, jie turėtų rasti galimybę įrengti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, kuriomis galės naudotis A. Kojelavičiaus, Palydovo, Vaismedžių, Ievų, Akacijų, J. Kupalos, J. Slovackio, Sodelių ir kitų Naujosios Vilnios gatvių gyventojai. EP narys taip pat klausia, kada konkrečiai valdžios institucijos pradės spręsti šias gyventojų problemas.
Portalas L24 turi informacijos, kad bendrovė „Vilniaus vandenys“ įtraukė Geležinę, Raguvos, Sukilėlių, Slėnio ir Ribiškių Didžiąją gatves į rezervinių projektų sąrašą. Miesto savivaldybės atstovai patikino, kad iki 2020 m. šiose gatvėse bus įrengtos vandentiekio ir nuotekų sistemos, jei šiam pasiūlymui pritars Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nėra žinoma, kodėl šis projektas atsidūrė rezervinių sąraše ir kodėl kalbama tik apie 2020 metus, kai kaimyninės savivaldybės jau keletą metų sėkmingai įgyvendina milijoninius infrastruktūros projektus.
Europarlamentaras pateikė Vilniaus rajono savivaldybės, 2009 m. pradėjusios įgyvendinti vandens ir nuotekų infrastruktūros renovacijos ir plėtros projektus, kurių vertė siekia daugiau kaip 8 milijonus eurų (be PVM), pavyzdį. Projektas apėmė net 9 savivaldybės vietoves (Avižienius, Juodšilius, Kalvelius, Nemenčinės miestą, Nemėžį, Pagirius, Rudaminą, Skaidiškes), o jį įgyvendinus, 5 558 gyventojams bus sudarytos sąlygos naudotis moderniais tinklais.
Politikas kreipimesi pateikė Vilniaus rajone įgyvendinamų projektų, kuriais siekiama pagerinti gyventojų sąlygas, pavyzdžių, tarp kurių ir 2009-2011 m. įgyvendintas projektas, kurio vertė – beveik 5 milijonai eurų (be PVM). Vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo projektas įgyvendintas Maišiagaloje ir Sudervėje, jo rezultatais naudojasi 2 304 gyventojai.
Daugiau kaip 5 milijonai eurų (be PVM) – tai investicinio projekto, 2011-2015 m. įgyvendinto Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiuose Zujūnuose, Riešėje ir Didžiojoje Riešėje, vertė. Vandentiekio ir nuotekų sistemomis naudojasi apie 6000 rajono gyventojų.
„Vilniaus rajono savivaldybė gali būti pavyzdys, iš kurio matyti, kaip per trumpą laiką galima efektyviai ir racionaliai naudoti lėšas siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir patenkinti jų poreikius“, – pabrėžė Valdemar Tomaševski.
Tokia vandens ir nuotekų infrastruktūros būklė tikrai neteikia garbės sostinės valdantiesiems, todėl reikia ir visuomenės spaudimo, kad šie projektai pagaliau pajudėtų iš mirties taško.
