Išsipildžiusi svajonė

„Šis susitikimas ypatingas. Susirinkome pagerbti mokytojos, poetės, fotografės ir aktyvios visuomenininkės Jelenos Garliauskienės atminimą. Atėjome pasakyti, kad svajonė, kuria ji gyveno paskutinėmis savo gyvenimo dienomis, išsipildė. Gimnazijos bendruomenės ir šeimos pastangomis dienos šviesą išvydo poezijos rinkinys „Szukam raju na ziemi" („Ieškau rojaus žemėje"), kurį šiandien norėtume jums pristatyti", - sakė Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktorius Tadeuš Grygorovič.

Šeštadienį, sausio 17 d., pilnut pilnutėlėje Vilniaus krašto etnografijos muziejaus salėje Nemenčinėje vyko trečiojo poetės eilėraščių rikinio pristatymas. Simboliška, kad jis įvyko tuoj pat po šviesaus atminimo Jelenos Garliauskienės mirties metinių. Ji labai norėjo išleisti rinkinį ir sulaukti savo 60-mečio jubiliejaus. Rinkinio išleist nespėjo, jubiliejaus nesulaukė...

Moteris užgeso netikėtai greitai, tačiau iki paskutinio atodūsio vylėsi, kad dar spės, todėl kruopščiai dirbo su rankraščiais, pati parinko nuotraukas, nurodė korektores (gimnazijos lenkų kalbos mokytoją Ireną Komar, Ireną Karpavičienę ir Janiną Volkovą) ir nustatė eilėraščių eiliškumą.

Kaip kalbėjo Jos bendradarbės, idėja išleisti rinkinį gimė per poetės laidotuves. Dalį tuomet surinktų lėšų buvo nutarta skirti paskutiniam mirusiosios norui išpildyti. Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir sūnus Valdemaras Garliauskas.

Į poetės rinkinio pristatymą atvyko kolegos iš darbo, bibliotekininkai, leidinio redaktorius ir grafikė, Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys" nariai (šios draugijos almanache buvo spausdinami poetės eilėraščiai). Atvyko Nemenčinės miesto ir Nemenčinės seniūnijų seniūnai Mečislav Borusevič ir Edvard Puncevič.

Draugai vadindavo Ją „mūsų Lena", savo prisiminimuose pabrėždavo, kad ji visada būdavo geros nuotaikos, besišypsanti, o kartu - labai atsakinga ir punktuali. Turėjo dvi aistras - poeziją ir fotografiją.

Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras dr. Jan Gabriel Mincevič sakė, kad Jos darytos nuotraukos - tai irgi poezija. Tai - susižavėjimas gamtos grožiu ir tobulumu, kuriuos Ji, būdama iš prigimties jautri, sugebėdavo pastebėti, pagauti ir įamžinti fotografijoje.

„Tai - netiesa, kad Ji išėjo ir Jos jau nėra tarp mūsų. Esu giliai įsitikinęs, kad Ji - šalia mūsų, yra šiame pristatyme ir džiaugiasi išsipildžiusia svajone", - tvardydamas jaudulį kalbėjo J. G. Mincevič.

M. Borusevič prisiminė, kad būdama lietuvių kalbos mokytoja Lietuvos valstybingumo atgimimo laikais ponia Jelena turėjo atlikti ypatingą misiją. Atliko ją puikiai, o jos pranašumas buvo puikus dviejų kalbų - lenkų ir lietuvių - mokėjimas.

„Mokytoja dirbo beveik 40 metų. Visada buvo aktyvi. Nebuvo renginio, kurio būtų nepastebėjusi. Buvo tikra savo „mažos Tėvynės" – Nemenčinės, kur gyveno nuo 1977 m., patriotė", - pabrėžė seniūnas.

Prisiminimai apie J. Garliauskienę pynėsi su Jos eilėraščių skaitymu lenkų ir lietuvių kalbomis, buvo parodytas filmas su nuotraukomis iš Jos turiningo gyvenimo, o prieš leidinio pristatymą susitikimo dalyviai buvo nuvykę į miesto kapines, ant poetės kapo padėjo gėlių ir uždegė žvakių.

Kaip pastebėjo poetės nuoširdi draugė Neringa Januševičienė, tai buvo šviesios sielos ir šviesių akių, kuriose galima buvo pamatyti dangų, žmogus... Nors Jos čia taip trūksta, mintyse Ji visada bus šalia. Tokia stipri ir tokia trapi ...

Zygmunt Ždanovič