Visbarų kaime buvęs koplytstulpis su skulptūromis sunyko, o Šv. Roko skulptūra bei ornamentas kryžius buvo saugomi savininkų namuose. Su sodybos savininkais priimtas sprendimas nerizikuoti vertybių saugumu ir jų neperkelti į naują koplytstulpį, o padovanoti Tauragės krašto muziejui „Santaka“.
Medinė Šv. Roko skulptūra sukurta 1960 m. (autorius Juozas Dapkus). Dešine ranka Šv. Rokas rodo į žaizdą virš kelio, kaire sulenkta ir priglausta prie krūtinės ranka laiko lazdą. Skulptūros modeliuotė yra kampuotų, laužytų linijų, drabužis dekoruotas „V“ formos ritmiškai pasikartojančiomis klostėmis. Rūbas žalsvas su raudonu pamušalu, pelerina raudona, plaukai ir batai tamsiai rudi. Kartu muziejui perduotas to paties tautodailininko taip pat 1960 m. pagamintas geležinis, kaltinis ornamentuotas kryželis nuo koplytstulpio. Kryžmos centras – tuščiaviduris apskritimas su kryželiu viduryje. Kryžmos šakos tuščiavidurės, užbaigtos trilapiais, šakų viduriu eina vingiuotas spindulys. Iš kiekvieno tarpšakio išeina po plokščią tiesų, ieties pavidalo spindulį ir du vingiuotus spindulius, užbaigtus skrituliukais.
Kultūros paveldo departamentas pastebi, kad kultūros paveldo objektų – skulptūrėlių – vagysčių mastai nemažėja, vidutiniškai per metus pagrobiama apie 5 vertybes ir dėl to Lietuvos kultūros paveldas patiria didelę žalą. Šiuos nusikaltimus padarančių asmenų paieška sudėtinga. Atlikus Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo statistinę analizę, nustatytos savivaldybės, iš kurių teritorijų dažniausiai grobiamos ar neaiškiomis aplinkybėmis dingsta kilnojamosios kultūros vertybės, todėl teritoriniai skyriai, kartu su savivaldybių paveldosaugininkais pastaraisiais metais skiria daugiau dėmesio vietos mažajai architektūrai. Lankomi į kultūros vertybių registrą įrašyti koplytstulpiai bei koplytėlės, bendraujama su jų savininkais ir, jei nėra galimybės užtikrinti objektų apsaugos, bendradarbiaujama su vietos muziejais dėl skulptūrėlių perėmimo.
KPD informacija
