Pirmadienį vykusi šių tatuiruotų galvų perdavimo ceremonija vyko Quai Branly muziejuje, Paryžiuje.
Dauguma galvų į prancūzų jūreivių rankas pateko dar XVIII – XIX amžiuje. Jos buvo saugomos įvairiose Prancūzijos muziejuose kaip vertingi ir įdomūs eksponatai, atkleidžiantys kultūrinius šios tautos, gyvenančios Naujojoje Zelandijoje, bruožus ir tradicijas.
Dėl galvų grąžinimo Naujoji Zelandija į Prancūziją pirmąkart kreipėsi dar 9 dešimtmetyje, tačiau tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2010 metais, Prancūzijoje buvo priimti atitinkami įstatymai, leidžiantis jas perduoti kultūriniams savininkams, rašoma bbc.co.uk.
„Mes pagaliau užverčiame klaikų kolonijinės istorijos puslapį ir atverčiame naują – draugystės ir abipusio bendradarbiavimo“, – ceremonijos metu metaforiškai kalbėjo Prancūzijos kultūros ministras Fredericas Mitterandas.
Maorių vadovai šia proga taip pat surengė ceremoniją.
„Jūs taip ilgai prabuvote Prancūzijoje, bet šiandien mes jau galime pargabenti jus namo, į Aotearoa (maorių kalba šis pavadinimas reiškia Naująją Zelandiją)“, – lyg kreipdamasis į grąžinamas vertybes, kalbėjo maorių vyresnysis Derekas Lardelli.
Mumifikuotos tatuiruotos galvos, vadinamos „mokomokai“, perdavimo ceremonijoje viešai parodytos nebuvo. Jos bus sugrąžintos atitinkamai kiekviena savo genčiai, kur bus palaidotos pagal visas vietos tradicijas.
Maoriai tradiciškai saugodavo genties galvas kaip karo trofėjus, prieš tai jas mumifikuodavo, kad šios išlaikytų savyje dvasią.
Toks išskirtinėmis tatuiruotėmis, rodančiomis mirusiojo rangą bendruomenėje, puoštas grobis buvo ypač vertinamas tarp vakariečių tyrinėtojų.
