Sveikindamas laureatę kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalbėjo, kad ši N. Laurinkienei skirta premija tarytum įprasmina ir dar vieną artėjančią sukaktį – atkurtos nepriklausomybės 30-metį. Pirmoji laureatės knyga „Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose“ buvo išleista 1990 metais – tuo metu, kai, pasak ministro, mūsų mitologijos, etninės kultūros, folkloro tyrimai iškilo į laisvę, tuo metu, kai į juos įsijungė nauja tyrėjų karta, pratęsusi Norberto Vėliaus, Marijos Gimbutienės, Algirdo Juliaus Greimo darbus.
„Mitą reikia pasakoti, kartoti tam, kad išliktų pasaulio darna, tam, kad nesugriūtų mūsų gyvenamasis pasaulis. Mitas atnaujina jo tvarką. Man atrodo, kad Jono Basanavičiaus darbuose mitologijos, senosios tautos atminties klodas taip pat svarbus būtent dėl to, – teigė kultūros ministras. – Laureatė savo darbuose mito gyvybę liudija ne tik tekstu – ji prisideda prie naujos mito tyrėjų kartos atsiradimo. Tai, kad jauni žmonės supranta, kokie svarbūs mūsų mitai ir kultūriniai pasakojimai, taip pat yra šiandieninės laureatės nuopelnas.“
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir esmingas lietuvių mitologijos temas atskleidžiančių knygų autorė, rašoma Kultūros ministerijos pranešime spaudai. 1990 m. publikuota jos knyga „Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose“, 1996 m. – monografija „Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose“, 2013 m. – monografija „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“, 2019 m. – monografija „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“. N. Laurinkienė yra parengusi „Lietuvių liaudies dainyno“ X tomą, penkis tęstinio leidinio „Tautosakos darbai“ tomus.
N. Laurinkienės straipsniuose ir monografijose atidžiu tyrėjos žvilgsniu nagrinėjami iki tol mažai tirti svarbieji baltų mitiniai vaizdiniai. Visi mokslininkės per daugelį metų paskelbti tyrimai atskleidžia sisteminį baltų mitologijos pjūvį, apimdami visą mus supantį pasaulį: nuo dangaus skliauto šviesulių iki žemės ir deivės Žemynos. N. Laurinkienės moksliniai darbai pasižymi naudojamų šaltinių gausa, sisteminga jų analize. Mitinių įvaizdžių prasmė, kilmė aiškinama plačiame – indoeuropiečių ir kitų tautų – kultūros kontekste. Ji žvelgia į lietuvių religiją ir mitologiją kaip į didžiulę sistemą, kuri atkuriama remiantis rašytiniais šaltiniais, žodine tradicija, kalba, archeologija ir kitais tradicinės kultūros faktais. Taip N. Laurinkienė sėkmingai tęsia lietuvių mitologijos tyrimų mokyklos tradicijas.
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skiriama už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Šia premija iš viso jau įvertinta 40 asmenų, ji įteikta 28 kartus. Premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.
