Vertinimo komisija, kuriai šiemet pirmininkavo Tarptautinės architektų sąjungos prezidentas Thomas Vonier (JAV), architektams iš Lietuvos šiemet buvo dosni. Bienalėje taip pat įvertinti Portugalijos, Serbijos, Kroatijos, Graikijos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos jaunųjų architektų darbai.

Šiemet pagrindinis bienalės prizas atiteko jau įgyvendinto miesto bibliotekos Granados provincijoje, Ispanijoje projekto architektui Carlos Quevedo Rojas iš „Carquero Arquitectura“ biuro. Prizas už geriausią projektą iškeliavo į Lenkiją – jis skirtas architektų biuro „WXCA“ kolektyvui už kunigaikščių Liubomirskių muziejaus Vroclave projektą.

„Konkurse vyravo didžiulė architektūrinės raiškos ir formos įvairovė, kuriai įtaką daro kultūra, tradicijos, lokacija ir kiti faktoriai. Iš medžiagiškumo perspektyvos, buvo pastebimos visur jau seniai akivaizdžios tvarumo paieškos: nemažai darbų, kurie buvo pateikti, pasižymėjo gausiu medienos panaudojimu – tiek konstrukcijoms, tiek apdailai. Medieną papildo tokios natūralios medžiagos, kaip betonas, klinkerio plytos“, – pastebėtas tendencijas įvardijo Vilniaus architektūros studijos vadovas architektas Algimantas Pliučas.

Gyvenamųjų daugiaaukščių namų nominaciją komisija skyrė „Neries ardų“ projektui, kurį Vilniuje įgyvendino NT plėtotoja „Citus“. „LEONARDO 2019“ apdovanotam „Neries ardų“ projektui tai – ne vienintelis įvertinimas. Pernai šis projektas pripažintas geriausiu būsto projektu Baltijos šalyse (Baltijos nekilnojamojo turto investicijų forumas), taip pat geriausiu būsto projektu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“.

Projektų kategorijos mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų nominacija atiteko šiuo metu statomam „Vilnelės slėniui”, o visuomeninių pastatų projektų nominacija atiteko Nacionalinės koncertų salės Vilniuje konkursui parengtam darbui – „Miesto scena“.

„Kaip atrodo lietuviška architektūros „mokykla“ pasauliniame kontekste? Ji dar yra jauna ir ieškanti savęs, besidominti visomis architektūros kryptimis ir iš atrastų parankių fragmentų kurianti savo autentišką produktą. Daugiausia paieškų sutelkiame į Skandinavijos ir Vakarų Europos architektūrą. Aš matau lietuvių architektūrą kaip santūrią, tvarkingą ir racionalią, joje vyrauja paprastos ir nesudėtingos pastatų formos. Daugiau dėmesio skiriame ne pastato estetikai, o funkcijai, stengdamiesi kuo paprastesnėmis architektūrinėmis priemonėmis, bet kuo geriau išnaudodami aplinkinį kontekstą pasiekti maksimalų rezultatą“, – dėsto A. Pliučas.

Apie bienalę

Tarptautinės architektų sąjungos globojama bienalė organizuojama nuo 2005 m. Šiemet ji – jau aštuntoji. Organizatorių teigimu, Minsko architektūros festivalis ir jo metu vykstanti Minsko tarptautinė bienalė – puiki erdvė įvairių šalių architektams susipažinti su pasaulinėmis architektūros tendencijomis, pasidalinti patirtimi sprendžiant kylančius sunkumus ir paskata visuomenei domėtis pasaulinės architektūros pasiekimais. Kas dveji metai organizuojama bienalė taip pat yra viena iš retų progų įvertinti jaunųjų architektų iš viso pasaulio pasiekimus.

Jaunųjų architektų darbai vertinami dvejose – pastatytų statinių ir projektų – kategorijose. Šiemet laureatai buvo renkami miestų statybos ir projektavimo, urbanistinių projektų, gyvenamųjų daugiaaukščių namų, vienbučių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų (1-3 aukštai), kraštovaizdžio architektūros, pastatų interjero nominacijoms.

Šiųmetės Minsko tarptautinės jaunųjų architektų bienalės naujovė – Lazario Chidekelio vardo premija, skiriama už inovatyvius ir ekologiškus sprendinius architektūroje. Iš Baltarusijos kilęs L. Chidekelis žinomas kaip suprematizmo – geometrinių abstrakcijų meno – architektūros pradininkas pasaulyje. Jis 1920-1930 m. kūrė ekologinių miestų ir ateities miestų su kosminiais namais projektus. Ši speciali premija, kurią įteikė iš Niujorko atvykę L. Chidekelio sūnus ir anūkas, atiteko lenkų architektams – kompanijai „WXCA“