Nuo 1994-ųjų vykstantis renginys populiarėja meno pasaulyje ir pritraukia vis daugiau žiūrovų, specialiai dėl jo atvykstančių į Malį.
„Mes tiesioginių ryšių su Afrikos meno institucijomis kol kas nesam turėję. Tai tikrai mums yra kol kas nežinomas žemynas. Ir štai tarpininkaujant Prancūzų kultūros institutui ir apskritai prancūzams, kurie su Afrika turi daug istorinių ryšių, turėjom galimybę atsivežti tokią parodą“, – teigė Šiuolaikinio meno centro atstovė Renata Dubinskaitė.
Parodoje Vilniaus Šiuolaikinio meno centre – per du šimtus fotografijų, kuriose nagrinėjama sienų tema: pabėgėliai, sugriautos šalys, socialinės atskirtys, kai viename upės krante gyvena turtingieji, kitame – skurstantys. Fotografijose – ir dėl genčių prietarų atstumti albinosai, ir milijardo Afrikos žemyno gyventojų svajos, stebint išplaukiančius laivus, skiriančius juos nuo tolimų, išsvajotų kraštų.
Parodoje dominuoja dokumentinė fotografija, tačiau, pasak menotyrininkų, ji įdomi, nes sukurta pačių afrikiečių ir skiriasi nuo atvykėlių žvilgsnio į šį žemyną.

Monika Petrulienė
LTV „Šiandien“