Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Akmenos, Alantos, Aristavėlės, Aštriosios Kirsnos, Aukštosios Fredos, Babtyno Žemaitkiemio, Bistrampolio, Buivydiškių, Čiobiškio, Dautarų, Jakiškių, Jašiūnų, Kelmės, Kurtuvėnų, Liubavo, Markučių, Paberžės, Paliesiaus, Plungės, Renavo, Rokiškio, Saldutiškio, Trakų Vokės, Vasaknų, Zyplių, Žeimių dvarai, Biržų, Panemunės, Gedimino ir Trakų pilys.
Į Vecgulbenės dvare, Latvijoje, vykusį iškilmingą renginį susirinko gausus būrys svečių. Keliautojai, projekto dalyviai, organizatoriai mėgavosi įspūdinga programa, vaišėmis ir galimybe tarpusavyje dalintis įspūdžiais bei patirtimi. Latvijos operos solistė atliko širdį paliečiančias dainas, Lietuvos istorinių šokių ansamblis „Banchetto musicale“ pakerėjo senoviniais kostiumais ir be žodžių perteikė jaudinančias istorijas, o violončelės ir pianino duetas iš Estijos atliko tiesiog užburiančius klasikinius kūrinius.
Renginyje buvo pasveikinta latvių Dagnijos ir Janio Gurtinšų šeima, šią vasarą apkeliavusi visus projekte dalyvavusius pilis ir dvarus, net šimtą trisdešimt vieną. Visiems, ir gerokai jaunesniems, pavyzdį parodžiusi pora sakė, jog šiais, Baltijos valstybių šimtmečių metais jautė pareigą projekte sudalyvauti šimtu procentų. Automobiliu ši keliautojų šeima nuvažiavo beveik keturiolika tūkstančių kilometrų!
Daugybė keliautojų dalinosi įspūdžiais ir atsiliepimais apie projektą. Pasak Valentino Lukono, aktyviausio keliautojo iš Lietuvos, aplankiusio 46 dvarus, ir ketinančio tęsti pažintį su Baltijos šalių dvarais toliau, – tai buvo puiki proga dar kartą aplankyti jau matytus, rasti naujų dar nežinomų, nematytų, negirdėtų pilių ir dvarų. „Išskirti svetingiausią dvarą ar įvertinti kurio šeimininkai geresni pasakotojai, buvo išties sunku,“ – pridūrė Valentinas.
Asociacijas pasiekė daug šiltų padėkų ir įkvėpiančių pasakojimų, rašoma pranešime spaudai. Jurga ir Mantas iš Lietuvos, aplankę 29 pilis ir dvarus, širdingu laišku dėkojo dvarų puoselėtojams: „Sutikome tiek daug nuostabių žmonių ir nė neturėjome pakankamai laiko pamatyti visko, ką norėjome pamatyti. Praleidome 10 dienų kelyje, nuvažiavome 2500 km šią nepaprastai karštą vasarą. Kiekviena akimirka buvo verta patirti ir mes tai pakartotume ir vėl. Mums buvo ypač malonu sutikti dvarų savininkus ar dvaruose ir pilyse dirbančius žmones. Tos šviečiančios akys, kurias matai, kai jie pasakoja apie dvarą, liks su mumis. Nėra nieko nuostabiau kaip bendrauti su tais, kurie tiesiog visa širdimi myli tai, ką jie daro“.
Ypač gerų atsiliepimų būta ir iš dalyvavusių Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos narių. Markučių dvare įsikūrusio muziejaus direktorė dr. Nadežda Petrauskienė džiaugėsi, kad projekto padedama sulaukė apie 300 lankytojų, ypač pagausėjo keliautojų iš Latvijos ir Estijos. Buivydiškių dvare įsikūrusios mokyklos direktorė Vilma Aponaitė dalinosi, kad sutikdami dalyvauti projekte nesitikėjo didelio susidomėjimo atokesnėje vietoje esančiu, nerestauruotu dvaru, tačiau buvo maloniai nustebinti nemažo lankytojų būrio iš visų trijų Baltijos šalių.
Daugybė kitų aktyvių keliautojų taip pat buvo apdovanoti prizais, įsteigtais visų projekte dalyvavusių pilių ir dvarų. Svetingiausiais keliautojai nominavo net 46 pilis ir dvarus. Daugiausia balsų surinkęs dvaras iš Lietuvos – Aristavėlės dvaras, svetingumo kategorijoje liko trečias. 43 pilys ir dvarai keliautojų buvo minimi kaip geriausi pasakotojai. Daugiausia balsų surinkęs geriausias pasakotojas iš Lietuvos – trečiosios vietos laimėtojas – Jakiškių dvaras.
Kaip sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas: „Baltijos pilių ir dvarų pažinimo projektas pademonstravo, kad istoriškai svarbiausiais valstybingumo ramsčiais buvę pilys ir dvarai išlieka aktualūs ir dabar. Kadaise mūsų protėviai gynė pilis ir dvarus, mes, atkurdami ir puoselėdami juos, garantuojame šalių savastį.“ Pasak jo, pilių ir dvarų savininkams ir valdytojams patikėta atsakinga misija – išsaugoti šias svarbias vertybes ateinančioms kartoms. „Tam, kad dar po šimtmečio išliktų dvarų sodybų aura, kaip kelionės laike galimybė. Tai nesavitikslis siekis, bet vienas iš nedaugelio būdų pažinti. Pažinti nepakartojamą erdvę savitame kraštovaizdyje, kartu ir mūsų valstybes, ir meną bei kultūrą kūrusių žmonių namuose“, – pabrėžė Gintaras Karosas.
Renginyje dalyvavo keli šimtai žmonių, iš kurių ženklią dalį sudarė keliautojai iš Lietuvos, aplankę daugiausia pilių ir dvarų. Renginyje Vecgulbenėje simboliniai pilių ir dvarų paslaptis atveriantys raktai grįžo į Baltijos šalis, iš kurių ir pradėjo keliones. Įdomiausia, kad greičiausiai judėjo ir daugiausia objektų aplankė po Lietuvą keliavę lietuviškas ir latviškas „raktai“. Jų kelionės buvo fiksuotos į rakto įdėklus įdėtuose pergamentuose.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija įkurta 2005 m. ir vienija 62 Lietuvos istorines pilis ir dvarus.
Projektą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.
