Šįkart kelionių laidos kūrybinė komanda kartu su gidų rolėse debiutavusiais Mantu ir Dominyku išbandė Aukštaitijos dvarus pristatantį maršrutą nuo Kupiškio iki Pasvalio. Kai kurie iš aplankytų objektų – apleisti ir nebenaudojami, tačiau alsuoja tikra istorine dvasia, kurią verta pamatyti. „Net jei niekada gyvenime nematei dvaro, jau po poros valandų galėsi pasigirti matęs 5“, – teigia M. Katleris, šią vasarą priėmęs „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasiūlymą apkeliauti Aludarių kraštą. Pasirodo, kai kuriuose šalies regionuose dvaro nė su žiburiu nerasi, o Aukštaitijoje jie stūkso kone ant kiekvieno kelio vingio.
„Kelias nuo Kupiškio iki Pasvalio nėra tik paprasta atkarpa nuo vieno miesto iki kito. Juo pravažiuoti niekur nesustojant tiesiog negalima. Tiesa, ne visi šiame kelyje esantys dvarai pritaikyti turizmui, bet būtent tai ir suteikia kiekvienam objektui savotiško žavesio. Vieni su parkais, kiti apleisti, tačiau pro langus galima pažvilgčioti, į vidų pažiūrėti. Taip netgi dar įdomiau“, – pripažįsta Aukštaitiją iš naujo atradęs M. Katleris.
Nors Kupiškį ir Pasvalį skiria tik kiek daugiau nei 40 kilometrų, važiuodami šiuo maršrutu aplankysite net 10 įdomių objektų. Kelionės paįvairinimui be dvarų į maršrutą įtraukti ir dar keli dėmesio verti sustojimai. Taigi, keliaujant iš vieno miesto į kitą ir aplankant visus objektus, kelionė išsitęs iki gero pusdienio. Patartina pavalgyti maršruto pradžioje arba įsidėti užkandžių kelionei ir užsukti į restoraną Pasvalyje – mat mažesniuose miesteliuose tarp Kupiškio ir Pasvalio užtiksite tik maisto prekių parduotuves.
Įdomiausi maršruto objektai:
Metalinis ir purškiantis: Baltų gyvybės medis
Kupiškis – puikus pavyzdys, kaip vieno menininko rankos gali pakeisti miestelio veidą. Čia gyvenęs skulptorius Henrikas Orakauskas (dabar gyvenantis Kernavėje) per 18 kūrybos metų paliko daug skulptūrų visame miestelyje – nuo „gyvų“ skelbimo lentų iki Baltų gyvybės medžio, kuris aplaisto greta stovinčius. Tiesa – kai veikia, nes laikas nuo laiko jis yra tvarkomas.
Iš pusiasalio virtęs sala: Uošvės liežuvis
Kupiškio marios – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Iki užtvenkimo jame buvo pusiasalis, atskirtas dviejų upių – Lėvens ir Pajuodupės. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę, šis pusiasalis virto sala arba Uošvės liežuviu, į kurią galima patekti per tiltelį. Saloje įkurtas parkas su gausybe skirtingų augalų, pasivaikščiojimo ir dviračių takais bei poilsio vietomis.
Ant vištos kojelės: A. Petrausko muziejus–klėtis
Iš išorės atrodytų lyg čia būtų eilinis liaudies buities muziejus, bet šarmo suteikia namelis ant vištos kojos – vienas iš muziejaus pastatų. O jų čia bent keli – muziejus veikia jau beveik 50 metų, čia surinkti keli tūkstančiai eksponatų, pasakojančių ir apie muziejaus įkūrėją, ir apie senąją lietuvių buitį.
Klasicizmas tarp medžių: Antašavos dvaras
Rudenį Antašavos dvaras turėtų atrodyti daug geriau nei vasarą – išlįsti iš jį apsupusių medžių. Klasicistiniai rūmai dvarininko Antašausko statyti prieš 200 metų. Sovietmečiu čia veikė mokykla, nuo 2003 m. dvaras turi naujus savininkus, kurie ketino jį pritaikyti turizmui, tačiau bent jau kol kas jokių to ženklų nematyti – ir dvaras, ir greta stovintis mūrinis svirnas užrakinti.
Dabar jaunimo centras: Salamiesčio dvaras
Iš penkių dvarų grandinėlės šiame maršrute, Salamiesčio dvaras architektūriškai pasirodė mažiausiai įdomus. Kadaise jis priklausė Radvilų, vėliau Tiškevičių giminėms. Dabartiniai rūmai pastatyti XIX a. viduryje, dabar čia įsikūręs jaunimo centras, tad į pastato vidų patekti galimybių nedaug. Beje, visai netoli dvaro stovėjo įspūdingo dydžio grūdų sandėlis – magazinas. Dabar iš jo liko tik vienos sienos fragmentas, bet „Google“ pieškoje įvedę „Salamiesčio magazinas“ pamatysite pilną beveik akmeninę pilį, skirtą laikyti grūdams.
Didingai gražus: Gulbinėnų dvaras
XVIII a. čia įsikūręs didžiulis dvaras išsiskiria puošniais rūmais ir parku. Dvaro rūmus pastatė bajorai Karpiai, vėliau tarpukariu dvare įsikūrė garsus Lietuvos generolas Kazimieras Ladyga su šeima. Sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo, Ladygų palikuonims dvaras grąžintas 1993 m. Šiuo metu dvaras nesutvarkytas, tačiau per langus matosi, kad kažkas bandoma kurti – galbūt prisikels ir bus siekiama pritaikyti turizmui.
Buities nustekentas: Barklainių dvaras
Barklainių dvaras minimas jau nuo 1604 m., priklausė Laurynui Butkevičiui, vėliau – Liudvikui von Roppui. Gana puošnaus fasado dvaro rūmai statyti 1863 m., tačiau apie juos informacijos labai nedaug. O ir dabartinė dvaro būklė prasta – jame gyvena žmonės, bet dvaras ir jo teritorija su didžiuliu parku gana apleisti, todėl daug laiko čia neužtruksite, pakaks kelių minučių dvaro apžiūrai.
Kompaktiška paupio puošmena: Pajiešmenės dvaras
Jei iš šiame maršrute aplankytų dvarų reikėtų išsirinkti ir akturti vieną – siūlytume Pajiešmenės dvarą. Dvaras įkurtas XIX a., 1895 m. tas pats Liudvikas von Roppas čia pastatė nedidelius raudonus dvaro rūmus. Dvaras įkurtas Iešmens upelio pakrantėje, iki šiol čia išlikęs ir tvarkomas gražus parkas. Iš viso išlikę apie 10 dvaro pastatų.
Ąžuolpamūšės piliakalnis
Šis piliakalnis labai nustebino – nieko nesitikint prieš akis atsivėrė ne vienas mažas kalniukas, o kelių kalvų draugystė su jas juosiančiais dviem upeliai – Tatula ir Ūge. Tikrai graži gamtos vieta (šiltu sezonu tinka ir piknikams ar laužo susikūrimui), tik jei važiuosite per drėgnąjį sezoną, rekomenduojame paskutinius 100 m paeiti pėsčiomis, kad neužklimptumėte su automobiliu. Bet užsukti tikrai verta – po penkių dvarų tai tikras gamtos atokvėpis. Beje, kažkada čia stovėjo žiemgalių pilis – bent jau taip teikia archeologai.
Muziejus gali būti ir toks: Girnų muziejus
Pasvalietis Antanas Stapulionis savo kieme nuo 1979 m. sukaupė beveik 300 girnų. Visas kiemas atrodo lyg sumažinta Orvidų sodybos kopija. Beje, aplankę šį objektą užsukite ir į mažą, bet labai tvarkingą Pasvalio miesto centrą – čia tikrai verta pasivaikščioti.
