Tais pačiais metais vokiečių radijo stotis ėmė transliuoti bandomąsias televizijos laidas, tad šiauliečiai buvo pirmieji šalyje, kurie išvydo ekrane judančius vaizdus.

„Tai buvo didelėje kartoninėje dėžėje įtaisytas degtukų dėžutės dydžio ekranas, ir šeštadieniais žmonės nuo 10 iki 11 valandos rinkdavosi pasižiūrėti judamų paveikslėlių. Tie vaizdai tuomet buvo matoma daugiau taškų, brūkšnelių pavidalu“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja Angelė Milienė.

Gyventojų namuose televizoriai pasirodė tik apie 1955-uosius. Po dvejų metų jų ėmė daugėti, nes transliacijas pradėjo Lietuvos televizija. 1961 metais Šiauliuose įkuriama ir televizorių gamykla, kuri gamino šiuos „Temp-6“ modelio televizorius.

Po kelerių metų gamykloje nuo konvejerio nuriedėjo ir vienas garsiausių lietuviškų televizorių „Tauras“. Jis buvo bene ilgiausiai gaminamas modelis – televizorių įsigijo milijonai tuometės Sovietų Sąjungos gyventojų.

„Savo apipavidalinimu jis išsiskyrė iš kitų. Kai būdavo organizuojamos parodos Maskvoje, ir būdavo centralizuotai pardavinėjami televizoriai, „Tauras“ visuomet būdavo išperkamas kaip patikimas ir gražus televizorius“, – teigė Šiaulių televizorių gamyklos direktoriumi dirbęs Povilas Morkūnas.

Paroda „Nuo Paulo Nipkovo disko iki skystųjų kristalų“ skirta Šiaulių televizorių gamyklos įkūrimo 50-osioms metinėms paminėti. Ji bus eksponuojama iki lapkričio pradžios.

Jevgenijus Bardauskas
LTV „Panorama“, www.lietuvosvalstybe.com