„Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus tarptautinės partnerystės atveria vis daugiau unikalių galimybių besidomintiems menu. Pernai MOCAK pristatėme Jurgitos Ludavičienės ir Evaldo Stankevičiaus kuruotą šiuolaikinio Lietuvos meno parodą. Šiais metais MOCAK Vilniui siunčia įspūdingą atsakomąją dovaną – pažintį su šiuolaikine lenkų tapyba. Tai ištisos kartos pasaulėžiūros momentinė nuotrauka, kurią režisavo pati MOCAK vadovė, kuratorė, meno teoretikė Maria Anna Potocka“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Iš dailės šakų tapyba išsiskiria kaip itin galingas ginklas. Lenkijoje ji ypač vertinama, nes, nepaisant vėlyvų, tik XIX a. vidurį siekiančių pradmenų, vėliau ji vis dėlto įgavo veržlumo, joje atsirado daug asmenybių ir užsimezgė partneriškas dialogas su Europos meno istorija“, – teigia parodos kuratorė Maria Anna Potocka.
Parodoje – aštuoniolikos lenkų dailininkų kūriniai
Lenkų tapybos parodoje didžioji dauguma rodomų kūrinių yra sukurti XXI a. Paroda suskirstyta į keturias temines dalis: daikto ir žodžio tyrinėjimas, žmogus, simbolinės scenos, tikrovės tankumas.
Parodoje „Lenkai tepetapo: paveikslai iš MOCAK rinkinio“ pristatoma Małgorzata Blamowska, Tymekas Borowskis, Rafałas Bujnowskis, Pola Dwurnik, Edwardas Dwurnikas, Pawełas Książekas, Kamilis Kukla, Agata Kus, Marcinas Maciejowskis, Bartekas Materka, Laura Pawela, Robertas Rumasas, Wilhelmas Sasnalis, Jadwiga Sawicka, Beata Stankiewicz, Michałas Stonawskis, Pawełas Susidas, Jakubas Julianas Ziółkowskis ir jų kūriniai.
Parodos kuratorė M. A. Potocka, apžvelgdama visų pristatomų dailininkų kūrybą, teigia, kad kiekvienas tapytojas tapo tarsi atskira sala ir pats savaime yra meno kryptis: „Šiandienės tapybos apraiškos, postkonceptualios ir įkvėptosios postmodernizmo, krypčių nebekuria ir menininkų nebesuburia. Formos revoliucijos baigėsi, nes kol kas atrodo, kad tapybos forma ištąsyta jau visais įmanomais būdais. Dabar tapytojų veiklos sritis – tyčiojimasis iš turinio. Maksimali individualizacija paskatino stulbinamą tapybos įvairovę.“
„Kiekvienas mūsų, dažniausiai pasąmoningai, nusistato asmeninį santykį su tuo, į ką žiūri ir kaip žiūri. Kiekvienas blaškosi tarp sau pasiekiamos tikrovės ir vaizdo, kurį joje įžvelgia. Menininkas – tai yra didžiulė kultūrinė, psichologinė ir visuomeninė jo vertė – geba tą dvasinį vaizdinį paversti daiktu. Perteikiama žinia priklauso nuo to, ką jis įžvelgia ir kaip funkcionuoja jo nuovoka. Per meną galime patirti begalinį žmogaus žvilgsnio įvairumą, nesąmoningą keistumą ir stulbinamą kūrybiškumą. Kurdamas meno kūrinį menininkas mums atveria slėpiningas pažinimo ir suvokimo sritis“, – sako kuratorė M. A. Potocka.
Parodą lydi dvikalbis – lietuvių ir anglų – katalogas, jame publikuojami tekstai apie tapybos mediją, pristatomos kūrinių reprodukcijos ir pačių menininkų biografijos.
Pagal Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus inf.
