Pirmadienio, spalio 7-osios, popietę kamerinėje atmosferoje buvo įteikti apdovanojimai. Svečiai susirinko prie kunigo prelato paminklo, mat čia – kone fiziškai – justi jo buvimas.

Tautos atminties instituto Varšuvos skyriaus pirmininko pavaduotoja Agnieška Rudzinska (Agnieszka Rudzińska) nepažino prelato asmeniškai, tačiau informaciją apie jį sklido toli už Vilniaus krašto ribų.

„Džiaugiuosi, kad šiandien esu čia. Girdžiu lenkų kalbą, matau gražiai lenkiškai dainuojantį jaunimą. Tai – didele dalimi kun. prelato Obrembskio nuopelnas. Jis visu savo gyvenimu liudijo patriotizmą. Atvykome čia perduoti apdovanojimo. Tačiau iš tikrųjų - kas mes esame, kad apdovanotume tokį žmogų. Tai – tik kukli padėka už jo gyvenimą ir paskata mums pelnyti apdovanojimą iš jo...“, - kalbėjo pirmininko pavaduotoja.

Istorijos atminimas
Kartu su A. Radzinska į Maišiagalą atvyko Tautos atminties instituto Balstogės skyriaus atstovai - direktorė Barbara Bojaryn-Kozberuk, spaudos asistentas Tomaš Danilecki (Tomasz Danilecki) ir su Vilniaus kraštu daugybę metų bendradarbiaujantys – istorijos žiniomis, vertingais susitikimais besidalijantys – Tautos atminties instituto Balstogės skyriaus vadovas dr. Valdemar Vilčevski (Waldemar Wilczewski) ir istorinės edukacijos referentė dr. Eva Rogalevska (Ewa Rogalewska).

„Pirmą kartą apdovanojimas skirtas laureatams iš užsienio, tačiau iš tikrųjų jokio skirtumo, kurioje sienos pusėje esame, nes visur čia plaka lenkų širdys.

Tiek prelatas Obrembski, tiek meras Palevič, savo darbų, sprendimų, iš gyvenimiškos pozicijos saugo istorinę atmintį. Ant kunigo prelato paminklo iškalti žodžiai ... išlaikiau tikėjimą, bet ne tik tikėjimą – lenkiškumą išlaikiau, patriotizmą išlaikiau, atminimą išlaikiau ir už tai privalome dėkoti“, - sakė direktorė B. Bojaryn-Kozberuk pridurdama, kad Tautos atminties instituto bendradarbiavimas su Maišiagalos muziejumi yra labai realus.

Prelatui skirtą apdovanojimą atsiėmė Vilniaus rajono merė Marija Rekst. Ji pabrėžė, kad ši ceremonija – geras momentas paviešinti kunigo prelato testamentą, kuris buvo surašytas dalyvaujant liudytojams 2006 metais. „Dalį testamento pavyko įgyvendinti – suremontavome dvarelį, įsteigėme muziejų, kuris bus ne tik prelato, bet ir kitų, dažnai savo gyvybę už Tėvynę atidavusių kunigų atminimo vieta. Tolesnis testamento vykdymas – muziejaus darbuotojų, Vilniaus krašto Patriarcho globojamos mokyklos vadovybės ir bendruomenės rankose“, - sakė merė.

Palikti pėdsaką
Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič pasidžiaugė, kad atsiima apdovanojimą tokioje vietoje ir tokiomis aplinkybėmis. Pacitavo šviesaus atminimo vyskupą Janą Chrapeką, kuris sakydavo: „Eik per gyvenimą taip, kad tavo kojų pėdsakai pergyventų tave.“ „Būtent taip stengiuosi gyventi ir nėra nieko ypatingo tame, ką darau, ką laikau savo pareiga, o dar už tai gaunu apdovanojimą. Tai – labai malonu“, - sakė laureatas pastebėdamas, kad aplink mus daug žmonių nusipelnė pripažinimo, nes tyliai, sąžiningai atlieka savo darbą, apie kurį kartais nedaug žmonių žino. „Tiems visiems paprastiems Vilniaus krašto didvyriams skiriu šį apdovanojimą. Nes kuo daugiau turime didvyrių, tuo labiau auga mūsų pasididžiavimas“, - pabrėžė naujasis „istorijos liudytojas“.

Šis apdovanojimas aiškiai nušviečia abiejų laureatų patriotinę veiklą. Kiekvienas jų gyveno ar gyvena taip, kad „nemindžiotų praeities altorių“, kad atminimas tų, kurie kūrė sunkią XX amžiaus istoriją, išliktų ateities kartoms, nes būtina stiprinti dabartinio jaunimo dvasią žiniomis apie protėvius, jų meilę gimtajam kraštui, tam, kad ateityje galėtų duoti vaisių...

Kurti istoriją
Didelį įsitraukimą ne tik į muziejaus veiklos organizavimą, bet ir į įvairias vietos iniciatyvas rodo maišiagalietė Rita Tamašunienė. Parlamentarė, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė neslėpė, kad jai šviesaus atminimo kunigas prelatas yra tikras menturius, kurio nuo vaikystės skiepijamos vertybės yra pagrindas dirbant kito žmogaus labui. „Prelatas išgyveno 12 politinių sistemų pokyčių ir kiekviename mokėjo rasti savo vietą, visada išlikdamas savimi. Tai – didelis autoritetas daugelyje sričių, taip pat – ir politikos“, - sakė parlamentarė.

Tarp ceremonijos svečių buvo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska, administracijos direktoriaus pavaduotojas Robert Komarovski, Maišiagalos kun. prelato Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos direktorė Alfreda Jankovska, su parapija draugystės ryšius palaikanti sesuo Michaela Rak, Dūkštų parapijos klebonas kun. Henryk Naumovič ir Maišiagalos parapijose klebonas, kunigas dekanas, kuris entuziastingai įtikinėjo, kad žengiant kunigo prelato keliu galima drąsiai kopti į aukščiausias kalnų viršūnes.

Muzikiniu apipavidalinimu pasirūpino Violeta Leonovič. Dvarelyje parapijos jaunimo schola atliko jo šeimininko mėgstamas dainas.

„Tėvynė reikalauja iš mūsų pagarbos ir meilės sau – bet ne pasyvios. Toji pagarba ir meilė turi būti per konkretų darbą, konkretų veikimą“, - sakydavo kunigas prelatas.

Abu apdovanojimo „Istorijos liudytojas“ laureatai patvirtina šiuos žodžius. Per konkrečius darbus atiduodavo ir atiduoda Tėvynei pagarbą ir suteikia pagrindo jais didžiuotis. Kurdavo ir kuria savo istoriją, tačiau kuria ją ant gerų, patikrintų fundamentų. Taip gimsta autoritetai...

Monika Urbanovič