Į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi Savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotoja. Į jų centrą iš mokyklos buvo atvesti du mažamečiai, prieš kuriuos šeimoje galėjo būti naudojamas smurtas.
Nustatyta, kad šiauliečių šeimoje, kurioje gyveno besilaukianti moteris su dar dviem vaikais ir sugyventiniu, buvo elgiamasi itin žiauriai. Išsiaiškinta net 12 skirtingų atvejų, kai patėvis naudojo fizinį smurtą prieš vaikus: auklėjo kumščiu, diržu, šluotos kotu ar mėsos muštuku, kartą mažametį net kelias naktis laikė uždarytą rūsyje. Galimai vartojantis narkotikus šiaulietis pyktį išliedavo ir ant jų motinos.
Vyriškis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, esą taip reikia auklėti vaikus, nes ir jo tėvai, ir visa giminė taip auklėdavo mažamečius. Vaikų motina iš pradžių neigusi, kad sugyventinis naudoja smurtą, vėliau parodymus pakeitė ir pripažino, kad matydavusi, kaip vyras tai daro, bet nedrįsusi prieštarauti.
Prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė, vadovavusi šiam tyrimui, pastebėjo, kad tokiose situacijose ypač trūksta visuomenės atidumo, dėmesio: „Ši byla primena istoriją apie 8 metų Kristoferį iš Norvegijos, kuris buvo rastas negyvas, mirtinai sumuštas patėvio. Po šio incidento Norvegijoje, visuomenei reikalaujant, suaktyvėjo šeimų, kuriose galimai yra smurtaujama prieš vaikus, stebėjimai. Liūdniausia, kad ir mūsų atveju, ir Kristoferio, per kelis metus nei giminės, nei namo gyventojai, nei mokyklos bendruomenė ar gydymo įstaigos į šiuos vaikus neatkreipė dėmesio. Niekas nepastebėjo jų sužalojimų, nepasidomėjo, kodėl jie tapo liūdni ir išsigandę. Galime tik padėkoti savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojai, kuri nebuvo abejinga ir pastebėjusi smurto žymes nedelsiant informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Taip buvo išvengta galimai dar skaudesnių pasekmių."
Šiuo metu vaikai gyvena vaikų globos namuose ir yra laimingi galėdami jaustis saugūs.
Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam vyrui gresia iki dvejų metų, o motinai pagal 163 straipsnį gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.