Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šiuos įvykius sieja koks nors ryšys, daugybė interneto komentatorių atkreipė dėmesį, kad 2011-aisiais apie 50 plačiasnukių delfinų buvo išmesti į Japonijos paplūdimius likus šešioms dienoms iki žemės drebėjimo, kurio sukeltas cunamis taip pat nuniokojo Fukušimos atominę elektrinę.
Mokslininkai šeštadienį atliko dalies žuvusių delfinų skrodimus, kai 156 gyvūnai ankstesnę dieną buvo rasti dviejuose Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantės paplūdimiuose, bet negalėjo įvardyti priežasties, kodėl jie užplaukė ant seklumų.
„Jų organizmuose neradome jokių akivaizdžių susirgimo kaip vėžys, požymių. Norime išsiaiškinti, kas pražudė tuos gyvūnus", - Nacionalinio gamtos ir mokslo muziejaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tadasu Yamada (Tadasus Jamada) sakė visuomeniniam transliuotojui NHK.
Nors nėra jokių aiškių įrodymų, kad delfinų užplaukimas ant kranto gali būti kaip nors susijęs su artėjančiais žemės drebėjimais, ir vietos pareigūnai savo komentaruose taip pat neigė tokį ryšį, socialiniuose tinkluose buvo reiškiamos kitokios nuomonės.
„Ar ateina kitas? Būkit pasiruošę žemės drebėjimui", - rašė „Twitter" vartotojas maoeos40d.
Kitas prognozavo: „Mus gali ištikti didelis (žemės drebėjimas balandžio) 12 dieną."
2011 metų Japonijos žemės drebėjimas buvo ne vienintelis atvejis, kai prieš galingus požeminius smūgius buvo aptikta ant seklumos užplaukusių delfinų arba banginių.
Daugiau negu 100 didžiųjų grindų žuvo, 2011 metų vasario 20 dieną užplaukusios ant seklumų atokiame Naujosios Zelandijos paplūdimyje. Dviem dienomis vėliau smarkus žemės drebėjimas supurtė antrąjį didžiausią šalies miestą Kraistčerčą.
Vis dėlto japonų pareigūnai stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus, sakydami, jog moksliniai duomenys tokio ryšio nepatvirtina.
Kita vertus, mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti, kodėl jūrų žinduoliai masiškai užplaukia ant seklumų. Kai kurie kelia prielaidą, kad sveiki delfinai įstringa, mėgindami padėti ligotiems arba orientaciją praradusiems gentainiams.
Kiti aiškina, kad kai kuriose vietose dėl povandeninio reljefo ypatumų iškraipomi banginių ir delfinų sonarų, kurie jiems padeda orientuoti aplinkoje, signalai, todėl gyvūnai užplaukia ant seklumų.
Įstrigę banginiai ir delfinai dažniausiai žūva nuo didelio skysčių netekimo ir perkaitimo saulėje. Gelbėtojai gali mėginti pasinaudoti jūrų potvyniais, kad nutemptų tuos masyvius gyvūnus į gilesnius vandenis.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
