Norint sutaupyti būtina planuoti

Pasak A. Polenino, pagauti impulso, vedini emocijų ar tiesiog būdami išalkę, beveik visada nusiperkame daugiau, nei mums reikia, todėl kruopštus išlaidų maistui planavimas yra būtinas.

„Apsipirkimui reikia ruoštis, todėl tikslinga nusistatyti ne tik mėnesio, bet ir savaitės biudžetą maistui. Tam padės meniu planavimas – sugalvokite, ką valgysite pusryčiams, pietums ir vakarienei visą savaitę, apskaičiuokite vieno valgymo kainą ir to laikykitės“, – sako A. Poleninas.

Maisto gaminimo eksperto teigimu, žinant tikslią savaitės sumą maistui, perkant reikalingus produktus ir tik tiek, kiek reikia, turėtume stengtis maistui per savaitę išleisti dar mažiau, nei suplanavome, o sutaupytą sumą atidėti maloniems dalykams, rašoma pranešime. „Motyvaciją padės palaikyti žinojimas, kad sutaupytus pinigus galėsite išleisti kitoms reikmėms: galbūt skaniai vakarienei restorane ar bilietams į koncertą, į kurį anksčiau nueiti turėjote mažiau galimybių“, – teigia A. Poleninas.

Ne išmesti, bet užšaldyti

Tyrimų rezultatai yra stulbinantys – daugiausia maisto iššvaistoma ne prekybos centruose ar maisto perdirbimo vietose, bet namų ūkiuose. Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma apie 88 milijonus tonų maisto, Jungtinėje Karalystėje išmetamo maisto kiekis vienam namų ūkiui kainuoja maždaug 565 eurus, o Jungtinėse Amerikos valstijose – daugiau nei 600 dolerių. Vidutinis lietuvis išmeta daugiau nei 56 kg maisto per metus. Pagrindinės švaistymo priežastys yra sugedęs maistas, nes jo perkame per daug, likučių išmetimas, kai pagaminame ir nesuvalgome bei pasibaigęs produktų galiojimo terminas.

Maisto gaminimo ekspertas A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad būdų, kaip panaudoti besibaigiančio galiojimo produktus, yra labai daug: iš dar sveikų vaisių pusryčiams galima pasigaminti glotnutį, iš besibaigiančio galiojimo daržovių – išsivirti ir užsišaldyti sultinių ir padažų, kuriuos panaudosite tada, kai gaminti neturėsite laiko ar noro.

„Šaldyti galima daugelį maisto produktų: jogurtą, mėsą, žuvį, kepinius, duoną. Šaldyti nereikėtų minkštojo sūrio, nes šis procesas pažeidžia produkto struktūrą, majonezo, ryžių, makaronų – jie tampa beskoniai. Bananus prieš šaldant reikėtų nulupti ir sudėti į specialius šaldymo indus”, – patirtimi dalinasi maisto gaminimo ekspertas.

Pasak specialisto, pagamintą maistą ir jo likučius reikia šaldyti iš karto ir padalintus porcijomis, tiek, kiek suvalgysite per vieną kartą, o prieš naudojant, visiškai atšildyti šaldytuve arba kambario temperatūroje.

Teisingas maisto laikymas šaldytuve

Nusipirktą maistą galėtumėte valgyti ilgiau, jei šaldytuve jį laikytumėte teisingai. „Šaldytuve reikėtų nuolat palaikyti +5 laipsnių ar šiek tiek mažesnę temperatūrą, vengti jame laikyti atviras konservuotų produktų skardines – maistas įgaus metalo skonį. Kiaušiniai ilgiausiai išlieka švieži, kai jų laikymo temperatūra nekinta. Mėsą geriausiai laikyti apatiniame šaldytuvo stalčiuje – temperatūra ten yra žemiausia, o pagaminta mėsa turi būti laikoma uždengta. Tik nusipirkę mėsą, pieną, valgymui paruoštą maistą, juos iš karto reikėtų dėti į šaldytuvą, taip šie produktai ilgiau išliks švieži”, – pasakoja A. Poleninas.

Keletas taupymo gudrybių

Pasak A. Polenino, dvi valandas iki parduotuvės uždarymo, „Maxima“ parduotuvėse bandelėms taikoma 50 proc. nuolaida.

Taupyti ir neišmesti maisto gali padėti ir kūrybingi sprendimai, pavyzdžiui, dienos, kai sunaudojame viską, kas yra šaldytuve ir tik tada einame apsipirkti.

„Vištienos likučius galima panaudoti sultiniui, makaronus – salotoms, mėsos gabaliukus – pyragams, tortilijoms, bulves – mėsos apkepams. Nors taupymas gali pasirodyti nuobodus ir ribojantis dalykas, tačiau įgavę įgūdžių atrasite, kad ne tik sutaupėte, bet ir sukūrėte naujų receptų, o mityba tapo įvairesnė”, – sako A. Poleninas.