Visuomeninis transliuotojas NHK, remdamasis I. Takahatai artimais šaltiniais, nurodė, kad režisierius mirė vienoje Tokijo ligoninėje, kur buvo gydomas pastaruoju metu pašlijus sveikatai.
I. Takahatos naujausias filmas – „Pasaka apie princesę Kagują“ (The Tale of the Princess Kaguya/Kaguya-hime no Monogatari) – 2014 metais buvo nominuotas JAV Kino akademijos apdovanojimui geriausio animacinio filmo kategorijoje.
Ši juosta taip pat buvo pasiūlyta Kino meno apdovanojimui per 2014 metų Kanų kino festivalio lygiagrečią programą „Dvi režisierių savaitės“.
Vis dėlto didžiausiu I. Takahatos šedevru daugelis laiko 1988 metų filmą „Jonvabalių kapas“ – jaudinamą istoriją apie dviejų našlaičių likimą baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
1935 metais Mijės prefektūroje vidurio Japonijoje gimęs I. Takahata animatoriaus karjerą pradėjo 1959-aisiais kino studijoje „Toei“, kuri susipažino su vėlesniu savo ilgamečiu bendradarbiu ir varžovu Hayao Miyazaki (Hajao Mijadzakiu).
Kartu su H. Miyazaki jis 1985 metais įkūrė „Studio Ghibli“ išleidusią kelis didžiulio populiarumo sulaukusias animacines juostas.
Žiniasklaida juodu dažnai įvardydavo ir draugais, ir tuo pat metu – varžovais.
Per ilgą ir sėkmingą karjerą I. Takahata sukūrė daugiau kaip 20 filmų, tarp jų – „Tik vakar“ (Only Yesterday/Omoide Poro Poro, 1991) ir „Pom Poko: meškėnų karas“ (Pom Poko/Heisei Tanuki Gassen Ponpoko, 1994).
Jis taip pat tapo H. Miyazaki režisuoto 1984 metų filmo „Nausikaja iš Vėjų slėnio“ (Nausicaä of the Valley of the Wind/Kaze no Tani no Naushika) prodiuseriu. Ši mokslinė fantastinė animacinė juosta nagrinėja žmonių ir gamtos ryšių temą.
Režisierius taip pat yra žinomas dėl daugiaserijinių animacinių filmų „Heidi, Alpių mergaitė“ (Heidi, Girl of the Alps/Alps no Shojo Heidi) ir „Liupenas III“ (Lupin the Third/Lupin Sansei).
I. Takahatai taip pat buvo nesvetimas politinis gyvenimas: 2013 metais jis kartu su maždaug 250 kitų kino garsenybių pasirašė peticiją prieš prieštaringai vertinamą valstybės paslapčių įstatymą.