„Sniegas ir šaltis atgrasus lietuviams tik tol, kol neatsiduria kalnuose ir nepamato pačios geriausios žiemos versijos, kuomet saulės tiek, jog galima degintis, o aktyvias pramogas kiekvieną akimirką lydi gražiausi apsnigtų kalnų vaizdai“, – įžvalgomis apie slidinėjimą dalijosi žiemos kelionių srityje besispecializuojantis „Vilturo“ įkūrėjas Dalius Duknauskas.

Atsipūsti nuo darbų renkasi kalnus

Kaip rodo „Kantar TNS“ atlikto keliautojų įpročių tyrimo duomenys, kelionės svetur vis dažniau tampa vienu iš svarbiausių būdų atitrūkti nuo darbe sukeliamo streso. „58 proc. – būtent tiek tyrime dalyvavusių lietuvių keliones į užsienį renkasi, norėdami sumažinti įtampą, pailsėti nuo darbo. Tuo tarpu kalnai ir slidinėjimas tam tinka kaip niekas kitas – kalnų vaizdai, nuolatinis fizinis darbas ir nuovargis, šiek tiek šaltuko išvalo galvą nuo minčių ir kasdienių rūpesčių“, – sakė tyrimą atlikusi tyrėja Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tarpusavyje lygindama slidinėjimo kryptis, D. Plauškaitė-Camacho Andrade pastebi, kad, kaip ir praėjusiais metais, šiemet apklausoje dalyvavusiems lietuviams geidžiamiausia išlieka Austrija – joje slidinėti norėtų didžiuma apklaustųjų. Po jos rikiuojasi Italija ir Prancūzija.

Vis dėlto Italija Austriją sparčiai vejasi. „Šia kryptimi mūsų pardavimai yra Nr. 1. Italijoje dažniausiai slidinėjama Červinijo, Livinijo, Val Gardenos, Madona di Kampilijo ir kt. kurortuose, – vardijo D. Duknauskas. – Apskritai, slidinėti dabar yra madinga. Italijos ir Austrijos kurortuose dirbantys žmonės stebisi sulaukiantys tiek daug lietuvių. O dar kai pasakome, jog mūsų nėra nė 3 mln., jie ima pokštauti, kad turbūt visi į kalnus ir suvažiavo.“

Vien praeitą slidinėjimo sezoną, šių metų sausio–kovo mėnesiais, kiekvieną šeštadienį į šalia slidinėjimo kurortų Austrijoje esančius oro uostus skrido po 2 lėktuvus, į Italiją – po 4, o į Prancūziją – po 1 lėktuvą. „O dar pridėjus ir tuos, kurie į kalnus važiuoja savo transportu, autobusais – slidinėjančiųjų skaičiai išties įspūdingi. Ir jie nuolat auga“, – sakė slidinėjimo ekspertas.

Visko mačiusiesiems – sezono naujiena

„Kantar TNS“ tyrimo duomenimis, dauguma kelionių organizatorių siūlomų krypčių lietuvių jau yra išbandytos, todėl pastebima, jog tendencingai auga naujų krypčių poreikis. „Natūralu, kad patyrę slidinėtojai jau yra aplankę populiariausius slidinėjimo kurortus Austrijoje ir Italijoje. O ieškodami kitų slidinėjimo krypčių pasirinkimų, yra atviri naujovėms“, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Ieškantieji naujovių jau šį slidinėjimo sezoną galės skristi į daugelio lietuvių dar neatrastą Austrijos regioną – Karintiją. Skrydžius jau nuo 2018 m. sausio 6 d. siūlo tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“. „Labai įdomi vieta – tokia pusiau Austrija, pusiau Italija. Turi ne tik puikiai išvystytą slidinėjimo infrastruktūrą, bet ir įdomių laisvalaikio alternatyvų: lyguminių slidžių trasų, įstabaus grožio nacionalinius parkus, prie pat slidinėjimo trasų veikiančius terminius baseinus ar net galimybę susituokti kalnuose, – vardijo „Tez Tour“ produkto vadybininkė Edita Liumparaitė. – Beje, lyginant su kitais Austrijos slidinėjimo kurortais, pastarasis nėra toks masinis, prie trasų nesidriekia eilės, tad idealiai tiks branginantiesiems savo laiką.“

Iš tyrime pastebėtų poilsiautojų įpročių matyti, jog kelionėse vis labiau vertinamas komfortas. O štai minėtasis Karintijos regionas gali pasiūlyti itin patogią ir laiko sąnaudų požiūriu ypač patrauklią apgyvendinimo ir slidinėjimo sistemą ski-in, ski-out. „Tai reiškia gyvenimą tiesiog ant prie pat trasų įsikūrusiame viešbutyje, kuomet slidinėti pradedama vos išėjus iš viešbučio teritorijos, o po kalnuose praleistos dienos į viešbučio ar vilos kiemą sugrįžtama taip pat stovint savarankiškai, ant slidžių. Kai kuriose vietose Austrijos Karintijos regione ir net iki parduotuvės gali tekti nukakti ne kaip kitaip, o tik slidėmis“, – juokėsi E. Liumparaitė.

Pigiau – lėktuvu ar automobiliu?

Pasak D. Duknausko, prieš gerą dešimtmetį kone 90 proc. slidinėtojų į kalnus važiuodavo autobusu ar savo automobiliu ir tik koks 10 proc. – lėktuvu. Mat bilietai buvo labai brangūs, užsakomųjų skrydžių ar pigių oro bendrovių tiesiog nebuvo. Tuo tarpu dabar ši proporcija beveik atvirkštinė: didžiuma keliautojų renkasi komfortišką ir greitą skrydį lėktuvu.

„Automobiliu dabar važiuoja tie, kas taip įpratę ir kam toks keliavimo būdas tapo tradicija. Kiti kelionę į kalnus automobiliu renkasi manydami, kad taip yra pigiau, tačiau tai – netiesa. Susumavus visas išlaidas, kelionė lėktuvu gali atsieiti tiek pat ar net pigiau, ypač jei bilietai perkami iš anksto“, – sakė D. Duknauskas.

Taip pat jis pabrėžia, jog šiandienos slidinėtojams, net ir važiuojant automobiliu, svarbus komfortas, dėl ko kelionės kaina automatiškai išbrangsta. „Jei kelionė automobiliu trunka 2 dienas, vadinasi, reikės neblogo viešbučio, vakarienės su kompanija... Pridėjus bent vidutinišką, tačiau šiltą, tvarkingą viešbutį nakvynei, kelionė išbrangsta, todėl, sakyčiau, keliones automobiliu renkasi arba tie, kurie tiesiog užsispyrusiai mano, kad taip pigiau, nors tai ir netiesa, arba tie žmonės, kuriems tiesiog patinka toks keliavimo būdas. Vis dėlto geriausiu atveju tarp kainos keliauti automobiliu ir lėktuvu galėtume dėti lygybės ženklą“, – aiškino slidinėjimo turizmo ekspertas.

Be to, slidinėjimas yra ne pavienių ar dviejų asmenų, o dažniau didesnių kompanijų pramoga. „Geriausias slidinėjimas – slidinėjimas su draugais, tad vykstant į kalnus 10–20 žmonių nepamainoma transporto priemonė, be abejo, yra lėktuvas. O kai aplinkui – kvapą gniaužiantys kalnų vaizdai ir pati smagiausia kompanija, tikrąją vasarą širdyje galima pajusti net žiemą!“ – tikino D. Duknauskas.