Miškininkai stebi situaciją ir imasi veiksmų

„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.

Kuo minta žvėrys žiemą?

Pasak miškininkų, elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.

Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.

Svarbu: savavališkas šėrimas gali pakenkti

Miškininkai primena, kad laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.

Pagal VMU inf.