Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų korupcija užima 5-ą vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Kaip labai rimtą problemą šiais metais korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų.
Vertinant, kaip šalies gyventojai suvokia korupcijos pokyčius, pastebima, kad padaugėjo nurodančiųjų, jog korupcijos mastai išaugo tiek per 5 metus, tiek per pastaruosius 12 mėnesių (atitinkamai išaugo 7 ir 10 proc.). Toks vertinimas atsižvelgiant į tyrimo duomenis sietinas tiek su rezonansiniais korupciniais tyrimais, su kuriais 2016 m. buvo susiję kai kurie šalies politikai, tiek ir su didėjančiu korupcijos problemos svarbos suvokimu, – kuo labiau pripažįstama problemos svarba, tuo labiau ji suvokiama, kaip plačiai paplitusi.
Vis tik, vertinant tiesioginę Lietuvos visuomenės korupcinę patirtį, pastebimos akivaizdžiai teigiamos tendencijos – mažėja pasiruošusių duoti kyšį ar davusių kyšį asmenų skaičius. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę tik 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų. Ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 metų, kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu. Nuosekliai mažėja ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, atskleidžiantys įvairių šalies institucijų faktinį korumpuotumą.
Paprašyti įvertinti konkrečių institucijų korumpuotumo lygį, kaip labiausiai korumpuotas institucijas šių metų tyrime gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.). Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, – nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas (kyšio davimas).
„Nors korupcija įvardinama ir rikiuojasi tarp aktualiausių problemų mūsų šalyje, vis tik džiuginanti žinia yra tai, kad visuomenės nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui kasmet auga. Ypač gera girdėti, kad daugėja teigiančiųjų, jog kyšio davimas yra ne tik nusikalstama veika, kuria pažeidžiami šalies įstatymai, bet kyšio davimas ar priėmimas prieštarauja jų įsitikinimams, moralinėms vertybėms. Tai rodo visuomenės brandą ir pilietinio antikorupcinio potencialo augimą“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.
Ženkliai padaugėjo ir žinančiųjų kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, taip pat visuomenė labiau įsitraukia, sprendžiant korupcijos problemas. Kur reikėtų pranešti apie korupciją, žino 39 proc. gyventojų, 61 proc. įmonių vadovų ir net 72 proc. valstybės tarnautojų. O maždaug penktadalis gyventojų, daugiau nei trečdalis įmonės vadovų ir 42 proc. valstybės tarnautojų, susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai praneštų atsakingoms institucijoms. Anot STT atstovų, šie didėjantys rodikliai ne tik atskleidžia nuoseklios ilgametės kovos su korupcija rezultatus, bet ir nurodo spręstinas problemas, į kurias reikėtų susitelkti artimiausius kelis metus.
„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimas, kurio tikslas įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje ir palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais, kas keleri metai atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu. Tyrimas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: 1002 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai ir 502 valstybės tarnautojai.
stt.lt
