Nustatyta, kad 2020 m. 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98 619 ha. Šie asmenys gavo 20,5 mln. Eur ES paramos. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. Eur, gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.
Vertinant šią situaciją, išskirtos trys antikorupciniu požiūriu padidintos rizikos ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių grupės:
142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 % ir daugiau;
61 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė nuo 30 % iki 50 %;
408 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, kurie deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.
„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu. Išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose. Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
STT informacija pateikta Žemės ūkio ministrui, siekiant suteikti galimybę ŽŪM efektyviau valdyti korupcijos rizikas, susijusias su ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų bei įmonių darbuotojų privačiais interesais.
