Jei dėl ligos negalite atvykti į teismo posėdį baudžiamojoje byloje, prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą, paprasto nedarbingumo pažymėjimo nepakaks. Jo nepakanka ir tais atvejais, kai siekiama pateisinti karo prievolininko pareigų neįvykdymą, atkreipia dėmesį advokatų kontoros „TGS Baltic“ Ginčų sprendimo praktikos grupės vyriausiasis ekspertas Vytautas Zelianka ir Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų praktikos grupės vyresnysis teisininkas Rokas Kazakevičius.

Kad susidūrė su sukčiais, žmonės ne visada supranta iš karto. Tačiau nutinka ir taip, kad suklysta patys apgavikai – visai neseniai jie, to nežinodami, bandė išvilioti pinigus iš paties sukčiavimo prevencijos profesionalo. Apie susidūrimą su apgavikais pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Istoriškai podagra buvo vadinama „karalių liga“. Buvo manoma, kad ją sukelia dažnas ir gausus mėsos ir alkoholio vartojimas, o tai sau leisti galėjo tik turtuoliai. Spėjama, kad šia liga sirgo tokios istorinės asmenybės kaip Makedonijos karalius Aleksandras I Didysis, JAV politikas Bendžaminas Franklinas, vokiečių kompozitorius Liudvikas van Bethovenas. Teigiama, kad L. van Beethovenas sirgo podagra kurdamas „Penktąją simfoniją“, tačiau nors liga kėlė jam daug skausmo ir diskomforto, tai nesumažino kompozitoriaus įkvėpimo ir kūrybos spindesio.

Ant vaistų ir maisto papildų ar vitaminų būna nurodyta, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. Tačiau neretai viešoje erdvėje kyla klausimas, ar būtina griežtai tuo vadovautis ir kas atsitiks, jei į nurodytą amžiaus cenzą bus pažiūrėta neatsakingai. Vaistininkai pabrėžia, kad tai griežtai draudžiama, nes tiek vaistų, tiek maisto papildų ar vitaminų kompleksų veikliosios medžiagos yra normuojamos atsižvelgiant į žmogaus amžių, tad šį faktą ignoruojant, jų galima ir pavojingai perdozuoti.

Valdemar Fiodorovič, „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas

Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. Pažvelkime detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500 ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val. elektros energijos neturėjusiems gyventojams ir tiesioginius nuostolius, nors to nenumato galiojantis kompensavimo reguliavimas. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai.

Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinami vis pažangesnėmis padėti vairuoti saugiai skirtomis sistemomis. Tokie sprendimai kaip parkuojantis praverčiančios vaizdo stebėjimo kameros, laikytis eismo juostos ar saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių padedantys vairavimo asistentai jau tapo įprasti daugelyje naujesnių automobilių. Visgi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pranešime spaudai sako, kad, nors tokios sistemos išties yra naudingos ir gali padėti išvengti eismo įvykių, savo ir kitų eismo dalyvių saugumo nereikėtų patikėti vien tik joms.