Pažymos dėl nedarbingumo ir neatvykimo į teismą – skirtingos
Kai pateisinti reikia ne nepasirodymą darbe, o neatvykimą į minėtąsias institucijas, žmogus, turintis sveikatos problemų, turi prisiminti, kad iš jo bus reikalaujama ne paprastos, o specialios pažymos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“.
Reguliavimo logika yra paprasta – priežastys, dėl kurių išduodama nedarbingumo pažyma, anaiptol ne visuomet gali būti laikomos pagrindu neatvykti į teismo posėdį ir (ar) apklausą ir (ar) karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl asmens galėjimo ar negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją galutinį sprendimą priima ir pažymą išduoda gydytojai. Todėl pacientams, kurių laukia vizitai į minėtas institucijas, svarbu apie tai aiškiai informuoti gydytoją apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, ir nustatęs, kad šis, pavyzdžiui, negalės atvykti į teismo posėdį, pažymą išduos pagal specialią apskaitos formą. Konkreti liga ar sveikatos būklė nebus įvardijama – taip užtikrinamas paciento sveikatos duomenų konfidencialumas.
Kaip užtikrinti tinkamą pažymų išdavimą ir kontrolę įstaigose
Pasitaiko atvejų, kuomet institucijoms kyla abejonių, ar pažyma buvo išduota pagrįstai. Nei teismai, nei prokuratūra, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos bendriausia prasme neturi kompetencijos įvertinti, ar konkrečiu atveju gydytojas mediciniškai pagrįstai pacientui išrašė pažymą. Tačiau tai nereiškia, kad šių pažymų išdavimo pagrįstumas nėra kontroliuojamas. Kilus klausimų, teismai ar kitos institucijos kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad ji atliktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos patikrinimą ir įvertintų, ar pažymos išduota pagrįstai. Nustačius pažeidimų, gali būti skiriamos sankcijos.
Tam, kad būtų sumažintos rizikos, įstaigoms rekomenduojame peržiūrėti įstaigoje turimas formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“ išdavimo taisykles. Kadangi sprendimą išduoti pažymą ar neišduoti pažymos visais atvejais priima pats gydytojas, taisyklėse turėtų būti kuo detaliau aprašytas pažymos įstaigoje išdavimo procesas, užtikrinant, kad pažymos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti pagrindimą gydytojas kuo detaliau aprašytų medicininiuose dokumentuose.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad tvarkoje atsispindėtų aiškūs pagrindai, kuomet pažyma gali būti išduodama ir kuomet pažymą išduoti turi būti atsisakoma. Rekomenduotume pagrindus išdėstyti nevardinant konkrečių sveikatos būklių ar ligų, kadangi priešingu atveju rizikuotume, kad tvarka taptų pernelyg griozdiška, nepatogi gydytojams naudoti kasdieniame darbe. Be to, tokiu būdu būtų paneigiama gydytojo laisvė savo kompetencijos ribose reaguoti į nestandartinius atvejus.
Beje, teisės aktai nedraudžia tam tikrais atvejais pažymą pacientui išduoti dėl aplinkybės, įvykusios praeityje. Tad teoriškai tai turėtų būti įmanoma. Tačiau praktikoje toks pažymos išdavimas į praeitį yra labai sunkiai įgyvendinamas.
Iš praktinės pusės taip pat reikėtų užtikrinti, kad tvarkoje būtų nuostatos, numatančios pareigą ir galimybę gydytojui atlikti pakartotinį paciento sveikatos būklės įvertinimą prieš pat numatomą teismo posėdžio, apklausos ar apsilankymo atitinkamose institucijose datą tais atvejais, kai, gydytojo nuomone, paciento būklė gali reikšmingai keistis.
Įstaigos vidaus dokumentuose taip pat svarbu užtikrinti tinkamą pažymų išdavimo apskaitą. Galiausiai įstaigos gydytojai ir kiti susiję darbuotojai (pvz., administracija) turėtų būti pasirašytinai supažindinti su įstaigos vidaus tvarkomis ir taisyklėmis reglamentuojančiomis pažymos išdavimą ir apskaitą.
