1941-1944 metais Panerių miške netoli Vilniaus vokiečių okupantai ir lietuvių kolaborantai vykdė masines – daugiausia žydų ir lenkų – egzekucijas.

Panerių memorialo Lenkų kvartale buvo pagerbtas Panerių žudynių aukų atminimas. Ceremonija prasidėjo šv. Mišiomis, joms vadovavo jaunesnysis leitenantas kun. Cyryl Zelinski (Cyryl Zieliński), pamokslą sakė kun. Tadeuš Jasinski.

Kiekvieną dieną turime rinktis

„Šiandien stovime vietoje, kur žemė vis dar šnabžda apie skausmą, drąsą ir tvirtumą tų, kurie žuvo Panerių miško tamsoje. Tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų, kurių gyvenimai buvo žiauriai nutraukti, šaukiasi mūsų juos prisiminti ir siekti teisingumo. Kad jų mirtis ir auka būtų neužmirštos“, – sakė kun. T. Jasinski.

Jis pabrėžė, jog Panerių žudynės primena mums, kad riba tarp gėrio ir blogio neina tarp valstybių, tautų ar net konkrečių asmenų.

„Ši riba eina per kiekvieno žmogaus, kiekvieno iš mūsų, širdį. Kiekvieną dieną turime rinktis: gėrį ar blogį, gyvenimą ar mirtį, tiesą ar melą, sąžiningumą ar nesąžiningumą, meilę ar neapykantą, kerštą ar gailestingumą. Stovint čia, Paneriuose, viskas atrodo lyg paprasčiau. Buvo aukos ir buvo budeliai. Yra pagunda pasakyti: kadangi mūsų tautiečiai buvo aukos, mes esame geresni (...) Neskubėkime su pareiškimais. Iš vaisių pažįstame žmogų, – sakė kun. Jasinski. – Panerių žudynių aukos primena mums, kad gyvenimas praeina. Ir tas kilnus, ir tas nedoras. Nulenkdami galvas pagerbiant tokiomis tragiškomis aplinkybėmis nutrauktus jų gyvenimus, apmąstykime savo likimą – tiek žemiškąjį, tiek amžinąjį. Jie mirė, kad mes galėtume gyventi. Kad galėtume gyventi kaip orūs Dievo vaikai.“

Pagerbti nužudytus Panerių miške atvyko Lenkijos valdžios institucijų ir įstaigų atstovai, Lenkijos kariuomenės karininkai ir kareiviai, Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovai, tarp jų – Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jaroslav Narkevič ir Česlav Olševski, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič su delegacija, Europos lenkų bendruomenių sąjungos pirmininkas Edward Trusewicz, Vilniaus miesto ir Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų tarybų nariai, karo veteranai, dvasininkai, Vilniaus krašto lenkų mokyklų mokiniai ir mokytojai, harceriai.

Muzikiniu ceremonijos apipavidalinimu pasirūpino Lenkijos kariuomenės reprezentacinis orkestras.

Vienas siaubingiausių genocido aktų

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Panerių miškas netoli Vilniaus buvo šeimyninių išvykų ir poilsio gamtos apsuptyje vieta. 1941 m. vasarą ši idilė baigėsi. SS kariai, vokiečių policija ir lietuvių kolaborantai vykdė čia masines žudynes iki 1944 m. pavasario pabaigos. Tikslų Panerių žudynių aukų skaičių nustatyti sunku, nes karo pabaigoje vokiečiai ekshumavo masines kapavietes ir sudegino didžiąją dalį kūnų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, čia buvo nužudyta nuo 80 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Dauguma aukų sudarė Vilniaus krašto žydai, bet buvo ir lenkų, baltarusių, romų, totorių ir lietuvių. Tarp nužudytų lenkų buvo kunigų, Lenkijos kariuomenės karininkų, mokslininkų, menininkų, pogrindžio aktyvistų, taip pat moksleivių, studentų ir jaunimo.

„Panerių žudynės yra vienas siaubingiausių genocido aktų įvykdytų Antrojo pasaulinio karo metais (...) Detalės to, kas įvyko, vis dar tiriamos. Pavyksta nustatyti vis daugiau aukų pavardžių, tačiau dauguma žuvusiųjų lieka ir, tikriausiai, liks nežinomi“, – per atminimo ceremoniją Paneriuose pasakė Lenkijos Karo veteranų ir represijų aukų biuro vadovas Lech Parell. Pridūrė, kad tarp nužudytųjų lenkų atpažinta tik apie 400 pavardžių.

„Atminimas to, kas įvyko Paneriuose, gyvuoja iki šiol. Kaip ir atminimas apie Katynę, Palmirus, Piasnicą, Špengavską ir daugybę kitų Antrojo pasaulinio karo metais vykdytų egzekucijų vietų. Kai prisimename šiuos nusikaltimus, mus apima pyktis, bet šis pyktis negali būti bejėgis. Turime jį paversti savo tėvynės stiprybe. Niekada daugiau ji neturi būti agresorių malonėje, privalome ją stiprinti. Turime sukurti vieningą ir atsakingą tautą, visuomenę, kurios negalima suskaldyti“, – ragino L. Parell. Kaip pabrėžė, mūsų didžiausia pagarba nužudytiesiems negali apsiriboti gėlėmis, vainikais ar kitomis iškilmingomis ceremonijomis. Tai visų pirma turi būti veiksmai, užtikrinantys, kad Lenkija išliktų stipri ir vieninga.

Kalbos pabaigoje jis padėkojo draugijai „Rodzina Ponarska“ už tai, kad „nepaisydama metų tėkmės skatina daryti tyrimus ir nuolat prisiminti tai, kas įvyko miškuose netoli Vilniaus“.

Tegul tai būna įspėjimas

Proginį laišką minėjimo dalyviams atsiuntė Lenkijos prezidentas Karol Nawrocki. Jame jis padėkojo Panerių žudynių aukoms pagerbti skirtos ceremonijos organizatoriams už čia nužudytų savo tėvynainių kankinystės atminimo puoselėjimą. Padėkojo ir Lietuvos lenkų sąjungos aktyvistams, Vilniaus krašto lenkams, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenei už rūpinimąsi Panerių memorialo Lenkų kvartalu.

„Šiandienos minėjimas šioje vietoje tapo įmanomas dėl daugelio žmonių, lenkų patriotų ir visuomenės aktyvistų ilgalaikio atsidavimo siekiant išsaugoti tiesą apie Panerių žudynes ir pagerbti jų aukas“, – rašė K. Nawrocki laiške, kurį susirinkusiesiems perskaitė jo patarėjas Jan Juzef Kaspšyk (Jan Józef Kasprzyk).

„Tegul mūsų tėvynainių, kurių krauju yra permirkusi ši žemė, atminimas gyvuoja amžinai. Tegul jis tampa įspėjimu ateities kartoms niekada neleisti atgimti šovinizmui, imperializmui ir neapykantai, vedantiems naikinimo link. Tegul ši atmintis skatina mus šiandien dirbti Lenkijos labui – laisvos, nepriklausomos, stiprios ir saugios Lenkijos labui. Garbė ir šlovė Panerių žudynių aukoms!“ –paragino Lenkijos prezidentas.

Laiškus minėjimo dalyviams taip pat atsiuntė Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Šymon Holovnia (Szymon Hołownia) ir Nacionalinės atminties instituto pirmininkas Karol Polejovski (Karol Polejowski).

Tai buvo tokie pat žmonės kaip ir mes

Kreipdamasis į susirinkusiuosius Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Gžegož Marek Poznanski (Grzegorz Marek Poznański) pabrėžė, kad Paneriuose vokiečių ir lietuvių kolaborantų rankomis nužudyti lenkai buvo tokie pat žmonės kaip ir mes.

„Jie buvo tokie pat žmonės kaip ir mes. Jų auka yra raginimas išsaugoti atminimą, bet kartu ir amžinai rūpintis ir kovoti už savo tėvynę. Juk ši tragedija būtų neįvykusi, jei tuo metu būtų egzistavusi Lenkija, jei ji nebūtų vėl išnykusi iš pasaulio žemėlapio. Čia žuvę lenkai buvo skirtingų tikėjimų, pažiūrų ir socialinių sluoksnių. Jie žuvo todėl, kad buvo lenkai. Tik ar vien dėl šios priežasties. Todėl jų raginimą būti vieningiems laikau ypatinga pareiga, nes būdami vieningi mes, lenkai, esame stiprūs“, – sakė Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas.

Kvietimas taikai

Lenkijos draugija „Rodzina Ponarska“ yra rugsėjį Vilniuje vykstančių Panerių dienų iniciatorė ir pagrindinė organizatorė. Šio minėjimo kulminacija yra Panerių memorialo Lenkų kvartale vykstanti iškilminga ceremonija.

„Iš kūrusių draugiją jau nedaug mūsų likę. Šiandien čia esame septyniese – tie, kurie tiesiogiai kilę iš aukų šeimų. Atvykstame čia jau dvyliktą kartą kaip draugija „Rodzina Ponarska“, kad pagerbtume savo artimuosius ir perduotume atminimą čia gyvenantiems žmonėms, kuriems Panerių žudynės yra svarbi mūsų istorijos dalis“, – ceremonijos metu sakė draugijos „Rodzina Ponarska“ pirmininkė Marija Veloch (Maria Wieloch). Ji taip pat išreiškė viltį, kad klausimas dėl gegužės 12-osios paskelbimo Panerių diena bus išspręstas teigiamai.

M. Veloch dar kartą pabrėžė, kad tik sudarius istorikų komandą, kuri ieškotų informacijos visuose Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos archyvuose, o po to parengtų kompleksinę medžiagą „galima būtų pakeisti mūsų žinias apie Panerių žudynių mastą“. Pažymėjo, kad be tokio projekto daugelis klausimų ir toliau liks ginčytini, įskaitant faktą, kad kai kurie istorikai mano, jog Paneriuose buvo nužudyta nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. lenkų, o kiti mano, kad jų čia žuvo apie 20 tūkstančių.

Kalbos pabaigoje ji tradiciškai paragino susirinkusiuosius skleisti taikos žinią kiekvieno žmogaus, kiekvienos valdžios institucijos visose pasaulio šalyse protuose ir širdyse, kad tragiška Panerių istorija niekada nepasikartotų.

Kad atminimas išliktų gyvas

„Man didelė garbė Lietuvos lenkų sąjungos vardu kalbėti šią labai svarbią dieną minint Lenkijos tautos tragediją Antrojo pasaulinio karo metais“, – sakė Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski. Didžiausios ir svarbiausios Lietuvos lenkų organizacijos vardu padėkojo Lenkijos valstybei už šiandienos iškilmes: Lenkijos prezidentui už laišką ceremonijos dalyviams, Karo veteranų ir represijų aukų biurui, Nacionalinės atminties institutui, Lenkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Lenkijos kariuomenei ir, žinoma, draugijai „Rodzina Ponarska“ ir jos pirmininkei M. Veloch, kuri, kaip pabrėžė, yra garbinga šios draugijos įkūrėjos Helenos Pasierbskos įpėdinė. „Šiai organizacijai dinamiškai veikiant, susidaro įspūdis, jog kartais visuomenine veikla galima pasiekti daugiau nei per oficialias struktūras“, – sakė W. Tomaszewski.

Pabrėždamas Panerių žudynių atminimo išsaugojimo svarbą pridūrė, kad nuo pat savo įkūrimo Lietuvos lenkų sąjunga rūpinosi, kad Panerių žudynių aukų atminimas būtų deramai įamžintas. „Būtent čia 1989 metais buvo pastatytas kryžius, vėliau buvo organizuojami renginiai Kazimiežui Pelčarui (Kazimierz Pelczar) ir kitoms žudynių aukoms atminti, o po 2000 metų, kai buvo įrengtas Lenkų kvartalas, Panerių žudynių aukų minėjimai įgavo naują pagreitį“, – sakė Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad pastaruosius kelis dešimtmečius lenkų minėjimuose nedalyvauja jokie oficialūs Lietuvos valdžios atstovai. Šis pokytis jį stebina, nes, kaip pabrėžė, iki 2004 metų, iki mūsų integracijos į euroatlantines struktūras, jie dalyvavo Rasų kapinėse ir Panerių memoriale organizuojamose ceremonijose, įskaitant Seimo pirmininko pavaduotoją ir premjerą.

Tačiau tuo pat metu pripažino, kad Panerių memoriale vykstančiame minėjime dalyvauja Lietuvos valstybei atstovaujantys lenkų bendruomenės politikai. Tai – Lietuvos piliečių parlamento rinkimuose išrinktas Seimo narys, Pasaulio lenkų diasporos tarybos pirmininkas Jaroslav Narkevič, vienmandatėje Vilniaus-Pietų apygardoje, kuriai priklauso ir Paneriai, į Seimą išrinktas Česlav Olševski. Tai ir Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič bei Vilniaus miesto ir Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų savivaldybių tarybų nariai.

„Tačiau vis dar laukiame ir kitų atstovų. Šiuos mano žodžius galbūt išgirs ir oficialūs Lietuvos valstybės atstovai, ir Lenkijos politikai, nes čia mes tiesiog privalome būti kartu. Lygiai taip pat, kaip esame kartu minėdami nužudytus žydus, Lenkijos piliečius ir romus. Lygiai taip pat, kaip dalyvaujame kitose valstybinėse ceremonijose, turėtume būti kartu ir čia, ir Rasų kapinėse, nes dabartiniai geriausi istorijoje Lenkijos ir Lietuvos santykiai turi virsti ir konkrečiais veiksmais“, – tęsė europarlamentaras.

Kalbėdamas apie Panerių žudynių aukų atminimo išsaugojimą pabrėžė, kad dar būdamas mažas vaikas žinojo apie šią tragediją ir jos vykdytojus – šeimoje apie tai buvo kalbama. Jo krikštatėvis Šymon Liachovič gyveno už dviejų kilometrų nuo tos vietos, kitoje geležinkelio pusėje. O šiandien jam labai kelia nerimą tai, kaip jis pabrėžė, kad dauguma lenkų jaunimo nežino apie Panerių žudynes. „Todėl siūlėme ir siūlome, kad informacija apie buvusias Lenkijos pakraščių teritorijas, kurios kadaise sudarė didesnę Lenkijos teritorijos dalį, būtų įtrauktos į mokyklinius vadovėlius. Kad kiekvienas lenkų vaikas ar jaunuolis apie tai žinotų. Ir tuomet atminimas bus puoselėjamas dar veiksmingiau“, –sakė W. Tomaszewski. Ir baigė savo kalbą perfrazuodamas Adomo Mickevičiaus žodžius iš „Vėlinių“: „Jei mes apie Juos pamiršime, Tu, Dieve danguje, pamiršk apie mus!“

Apdovanojimai

Minėjimas Paneriuose tapo taip pat proga įteikti apdovanojimus. Karo veteranų ir represijų aukų biuro vadovas L. Parell apdovanojo Lenkijos Respublikos generalinį konsulą Lietuvoje Darjušą Visnevskį (Dariusz Wiśniewski) medaliu „Pro Bono Poloniae“ už žinių apie nepriklausomybės kovas sklaidą ir patriotinių nuostatų puoselėjimą Lenkijoje ir už Lenkijos ribų. Medaliai „Pro Patria“ buvo įteikti asmenims, ypač prisidėjusiems prie Lenkijos nepriklausomybės kovų atminimo išsaugojimą: jaunesniajai leitenantei Zofija Guz-Sobčyk (Zofia Guz-Sobczyk), Andžejui Bušai (Andrzej Busza), Ježiui Grydziuškai, Hubertui Lemančikui (Hubert Lemańczyk), Voicechui Lemančikui Wojciech Lemańczyk), Mečislavui Piotrovskiui ir Kristinai Sidorovič.

Minėjimas taip pat tapo iškilminga proga įteikti medalį draugijos „Rodzina Ponarska“ 30-mečio proga. Apdovanojimas buvo įteiktas Karo veteranų ir represijų aukų biuro vadovui L. Parellui.

Draugijos „Rodzina Ponarska“ pirmininkę M. Veloch apdovanojo garnizono „Garnizon Warszawa“ vadovybė, Europos lenkų bendruomenių sąjunga ir Lenkijos kariuomenės Garbės sargybos buvusių karių senjorų taryba.

Ceremonijos pabaigoje buvo perskaitytos žuvusiųjų pavardės, pagerbiant Paneriuose nužudytus Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•