Per tre­jus na­cių oku­pa­ci­jos me­tus Pa­ne­rių miš­ke bu­vo iš­žu­dy­ta apie 100 tūkst. gy­ven­to­jų - dau­giau­sia žy­dų, ta­čiau vo­kie­čių ir jų lie­tu­vių tal­ki­nin­kų au­ko­mis ta­po ir len­kai. Ši te­ma nė­ra pa­ran­ki Lie­tu­vai - jai sun­ku su­si­tai­ky­ti su tuo, kad per ka­rą lie­tu­vių tau­ta bu­vo ne tik au­ka, bet ir bu­de­lis…

Ora­to­ri­jos pro­diu­se­ris, lib­re­to ir idė­jos Pa­ne­rių tra­ge­di­jai at­min­ti mu­zi­ki­ne for­ma au­to­rius - Lie­tu­vos len­kų są­jun­gos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ed­vard Tru­se­vič. Pa­len­kės ope­ros ir fil­har­mo­ni­jos cho­ras (so­lis­tas Ma­ciej Ner­kov­ski (Ma­ciej Ner­kow­ski) ir Mar­ty­no Staš­kaus di­ri­guo­ja­mo Kau­no sim­fo­ni­nio or­kest­ro at­lik­tą kū­ri­nį su­kom­po­na­vo uk­rai­nie­čių kom­po­zi­to­rius ir mu­zi­kan­tas Maks Fe­do­rov. Lib­re­to teks­tą dai­nuo­ja­ma­jai mu­zi­kai pri­tai­kė po­etas Hen­ryk Ma­žul iš Vil­niaus. 

Re­ži­sie­rius iš Bals­to­gės Ra­fal Su­pins­ki (Ra­fał Su­piński) pa­ruo­šė iš­kal­bin­gą vi­zu­a­li­za­ci­ją. Tai – pir­ma­sis mu­zi­ki­nis kū­ri­nys, pa­ro­dan­tis vie­ną bai­siau­sių Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tų eta­pų Vil­niaus kraš­te. 

„Nė­ra taip, kad sklai­do­me is­to­ri­jos pus­la­pius no­rė­da­mi iš­aiš­kin­ti bu­de­lius. Is­to­ri­jos ne­pa­kei­si­me, bet ga­li­me su­kur­ti ge­res­nę at­ei­tį. To­dėl ora­to­ri­jos mo­ty­vas - iš­pa­žin­tis to, ku­ris tūks­tan­čius kar­tų spau­dė gai­du­ką at­im­da­mas žmo­gaus gy­vy­bę. Pa­ne­rių žu­dy­nių ne­ga­li­ma pa­mirš­ti. Nie­ka­da. Apie jas rei­kia ži­no­ti, jas tu­rė­tų at­si­min­ti at­ei­ties kar­tos“, – tei­gia E. Tru­se­vič ir kal­bė­da­ma­sis su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu“ pa­brė­žė, kad kū­ri­nio idė­ja gi­mė prieš maž­daug pus­an­trų me­tų Pa­ne­riuo­se per vie­ną šių tra­giš­kų žu­dy­nių me­ti­nių mi­nė­ji­mą.

Kul­tū­ros kal­ba
Ne­at­si­tik­ti­nai ora­to­ri­jos prem­je­ra vy­ko li­kus dviem die­noms iki sau­sio 27-osios – JTO pa­skelb­tos Tarp­tau­ti­nės ho­lo­kaus­to au­kų at­mi­ni­mo die­nos, ku­ri mi­ni 1945 m. Rau­do­no­sios Ar­mi­jos iš­va­duo­tą na­cių kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lą Auš­vi­co-Bir­ke­nau me­ti­nes. 

„Pa­ne­rių žu­dy­nių is­to­ri­ja pa­pa­sa­ko­ta kul­tū­ros kal­ba. Tai – vie­ni­jan­tis ir su­pran­ta­mas ele­men­tas“, – sa­kė re­ngi­nio pro­diu­se­ris. 

Vie­nas bu­de­lių – lie­tu­vių sa­va­no­rių „Ypa­tin­go­jo bū­rio“ šau­lys – są­ži­nės grau­ža­ties ka­muo­ja­mas, o gal ar­tė­jan­čios mir­ties ir Die­vo teis­mo iš­si­gan­dęs klau­pia­si prie klau­syk­los. Per mu­zi­ką ir žo­džius at­lie­ka iš­pa­žin­tį, o fo­ne at­kak­liai su­grįž­ta anų die­nų vaiz­dai ir žu­dy­nių au­kų nuo­trau­kos. Pa­sa­ko­to­jas už­duo­da klau­si­mą: ko­dėl tai įvy­ko, kas pa­si­da­rė su žmo­ni­ja, kad lei­do to­kiai tra­ge­di­jai įvyk­ti. Ora­to­ri­ją su­da­ro pro­lo­gas ir aš­tuo­nios da­lys. 

„Prieš Kau­no or­kest­rui pa­siū­lant at­lik­ti kū­ri­nį, nie­ko ne­ži­no­jau apie Pa­ne­rius. Šios te­mos ne­bu­vo is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se. Ne­ži­no­jau, kas ten įvy­ko, nors gy­ve­nu Vil­niu­je, o Pa­ne­riai yra vi­sai ša­lia. Dirb­da­mas su šia ora­to­ri­ja pra­dė­jau iš­sa­miau do­mė­tis šia te­ma. Skai­čiau, ką apie tai ra­šo is­to­ri­kai, ku­rie ran­da šian­dien įvai­rių anų įvy­kių in­ter­pre­ta­ci­jų. Ora­to­ri­ja ne­tu­ri nie­ko ben­dro su po­li­ti­ka, o is­to­ri­ją pa­sa­ko­ja mu­zi­kos kal­ba“, – po kon­cer­to kal­bė­jo Kau­no sim­fo­ni­nio or­kest­ro di­ri­gen­tas Mar­ty­nas Staš­kus. 

Pa­na­šiai ir kū­ri­nio kom­po­zi­to­rius M. Fe­do­rov apie Pa­ne­rių tra­ge­di­ją su­ži­no­jo tik ga­vęs pa­siū­ly­mą su­kom­po­nuo­ti mu­zi­ką. Mu­zi­kas pa­ten­kin­tas ben­dra­dar­bia­vi­mu su or­kest­ru ir cho­ru, tei­gia, kad mu­zi­kan­tai la­bai pro­fe­sio­na­liai at­li­ko kū­ri­nį. Džiau­gė­si dėl gau­siai su­si­rin­ku­sios pub­li­kos ir dėl to, kaip ši pri­ėmė ora­to­ri­ją.

Žings­nis su­si­ta­ri­mo link? 
Tarp žiū­ro­vų bu­vo ir drau­gi­jos „Ro­dzi­na Po­nars­ka“ (Pa­ne­rių šei­ma) at­sto­vai kar­tu su pir­mi­nin­ke Ma­ri­ja Ve­lioch (Ma­ria Wie­loch), ku­rios tė­vas bu­vo nu­žu­dy­tas Pa­ne­riuo­se. Mo­te­ris po kū­ri­nio prem­je­ros ne­slė­pė su­si­jau­di­ni­mo aša­rų.

„Sun­ku kal­bė­ti apie įspū­džius, nes jie di­džiu­liai. Jau ku­rį lai­ką ži­no­jau, kad po­nas Ed­vard ruo­šia ora­to­ri­ją, to­dėl džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau su­ma­ny­mas įgy­ven­din­tas ir taps švie­sos spin­du­liu į tai, kas įvy­ko Pa­ne­riuo­se. Ste­bė­jau teks­to ver­ti­mą į an­glų kal­bą. Ga­li­ma tu­rė­ti pa­sta­bų, kad, pa­vyz­džiui, kū­ri­ny­je dė­me­sys su­telk­tas į len­kų žu­dy­nes, o juk be žy­dų ir len­kų ten žu­vo ir so­vie­tų be­lais­vių, ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nių. Daug kal­ba­ma apie na­cius, o vyk­dy­to­jai dau­giau­sia bu­vo lie­tu­viai… Ta­čiau ir taip šis kū­ri­nys – tai di­de­lis žings­nis link to, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė pri­im­tų ir su­vok­tų, kas bu­vo pa­da­ry­ta“, – po­kal­by­je su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu“ sa­vo pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si Ma­ri­ja Ve­lioch, pa­brėž­da­ma di­de­lę Rū­tos Va­na­gai­tės pa­ra­šy­tos kny­gos „Mū­siš­kiai“ reikš­mę. Pub­li­ka­ci­ja iš­vers­ta į len­kų kal­bą su pa­an­traš­te „Ke­liau­jant su prie­šu“ (len­kų lei­di­nio ben­dra­au­to­ris Ef­rai­mas Zu­rof­fas). Prieš ke­le­rius me­tus „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­ty­je“ spaus­di­no­me da­li­mis Piot­ro Ni­vins­kio (Piotr Ni­wiński) pub­li­ka­ci­ją „Po­na­ry: miej­sce ludz­kiej rzeźni“ (Pa­ne­riai: žmo­nių sker­dy­nių vie­ta), ku­rią 2011 m. iš­lei­do Na­cio­na­li­nės at­min­ties ins­ti­tu­tas. Tai pri­ar­ti­no skai­ty­to­jams šią te­mą. 

De­ja, Lie­tu­vos vi­suo­me­nei Ho­lo­kaus­tas lie­ka ta­bu. Pra­ėjo dau­giau nei 70 me­tų nuo ka­ro pa­bai­gos, ir net tre­čio­ji kar­ta ne­su­ge­ba at­si­skai­ty­ti už sa­vo pro­tė­vių dar­bus. Vie­na to­kių pro­švais­čių yra mi­nė­ta R. Va­na­gai­tės kny­ga. Pub­li­ka­ci­ja „Mū­siš­kiai“ su­kė­lė ne­ma­žai kon­tro­ver­si­jos, o jai pa­si­ro­džius au­to­rė su­lau­kė nei­gia­mos re­ak­ci­jos iš sa­vo ap­lin­kos. O juk fak­tas lie­ka – Lie­tu­vo­je iš­žu­dy­ta apie 200 tūkst. žy­dų. 

Dėl drą­sos sto­kos at­si­skai­tant su šia te­ma nuo­lat ky­la kon­tro­ver­siš­kų dis­ku­si­jų ir įvai­rios in­ter­pre­ta­ci­jos, o „Pa­ne­rių ora­to­ri­jos“ prem­je­ro­je do­mi­na­vo len­kų tau­ty­bės žiū­ro­vai. Ar mu­zi­ki­nė for­ma ne­įti­ki­na lie­tu­vių tau­ty­bės žiū­ro­vų? Kaip pa­brė­žia E. Tru­se­vič, jė­ga žiū­ro­vo ne­pa­vyks pri­trauk­ti...

Ne­leis­ti at­min­čiai už­mig­ti
Į ora­to­ri­jos prem­je­rą at­vy­ko Len­ki­jos ir Iz­ra­e­lio am­ba­sa­do­riai Lie­tu­vo­je Ja­ros­lav Ču­bins­ki (Ja­rosław Czu­biński) ir Amir Mai­mon. Da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Da­rius Sku­se­vi­čius. Val­džios at­sto­vai su­tar­ti­nai pa­brė­žė, kad svar­biau­sias pa­min­klas Ho­lo­kaus­to au­koms – mū­sų at­min­tis apie nu­žu­dy­tuo­sius. 

Am­ba­sa­do­rius J. Ču­bins­ki pa­brė­žė, kad len­kai žū­da­vo dėl to, kad bu­vo len­kai. Sa­vo kal­bo­je pri­si­mi­nė XVII a. an­glų po­etą Joh­ną Don­ne‘ą, ku­ris ra­šė: „Bet ku­rio žmo­gaus mir­tis nu­si­ne­ša da­le­lę ma­nęs, ka­dan­gi aš pri­klau­sau vi­sai žmo­ni­jai. Ir to­dėl nie­ka­da ne­klausk, kam skam­bi­na var­pai – jie skam­bi­na tau.“

„Pa­ne­rių ora­to­ri­ja“ – tai toks gar­siai skam­ban­tis var­pas, ku­ris ne­lei­džia mū­sų at­min­čiai už­mig­ti. Ža­di­na mus ir lie­pia ieš­ko­ti at­sa­ky­mo, gal­būt er­zi­na, ta­čiau vi­sų pir­ma liu­di­ja. Nes įro­do, kad per ko­lek­ty­vi­nę at­min­tį is­to­ri­jos liu­dy­to­jai, ku­riais šian­dien vi­si mes esa­me, per­ke­lia į at­ei­tį vi­są gė­rį ir blo­gį, ku­rį bū­da­mi tau­tos da­le­lės pa­tir­da­vo­me ir pa­ti­ria­me“, – api­ben­dri­no am­ba­sa­do­rius.

Kū­ri­nio prem­je­rą re­ži­sa­vo vi­zu­a­li­za­ci­ją su­kū­ręs R. Su­pins­ki. Ek­ra­ne bu­vo ro­do­mos šau­lio iš­pa­žin­ties sce­nos, ka­ro me­tų gau­dy­nės, Pa­ne­rių miš­kas. Žiū­ro­vai gir­dė­jo žo­džius, gar­sus ir ma­tė vaiz­dus. Kai ku­rios fil­mo sce­nos bu­vo per­kel­tos į sa­lę: Vil­niaus len­kų te­at­ro stu­di­jos ak­to­riai – Bar­toš Ur­ba­no­vič ir Gže­gož Ja­ko­vič – at­li­ko dra­ma­tiš­ką gau­dy­nių sce­ną. Anks­čiau Bar­tek su bro­liu Šy­mo­nu da­ly­va­vo fil­muo­jant kai ku­rias sce­nas, kas, kaip tei­gia – bu­vo jam di­de­lis nuo­ty­kis. Sa­vo ruož­tu ber­niu­ko tė­vai – Be­ata ir Ja­ros­lav – džiau­gia­si, kad jų vai­kai pri­si­lie­tė prie is­to­ri­jos, iš ku­rios su­ge­ba pa­da­ry­ti iš­va­das.

Pa­ne­riai – ži­no­mi ir ne­ži­no­mi
Pa­ne­riai – šian­dien jau Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nas – XX a. pir­mo­jo­je pu­sė­je bu­vo Vil­niaus prie­mies­tis, ku­rį vil­nie­čiai lai­kė ty­lia ra­mia va­sar­vie­te. Ka­ras su­grio­vė šią idi­lę vi­siems lai­kams – nuo šiol Pa­ne­riai aso­ci­juo­ja­si su žmo­nių žu­dy­nė­mis. Miš­kais ap­au­gu­sias kal­vas, ku­rias ker­ta iš Vil­niaus Gar­di­no link ei­nan­tis ge­le­žin­ke­lis ir ke­lias, sil­pnai – dau­giau­sia va­sar­na­miais – už­sta­ty­tas te­ri­to­ri­jas so­vie­tai pa­si­rin­ko kaip skys­tų­jų de­ga­lų ba­zę Rau­do­na­jai Ar­mi­jai. Tam 1941 m. bu­vo iš­kas­tos sep­ty­nios di­džiu­lės grio­viais su­jung­tos duo­bės. Iki 1941 m. bir­že­lio bu­vo baig­ta tik da­lis su­pla­nuo­tų sta­ty­bos dar­bų. Nau­jie­ji oku­pan­tai – vo­kie­čiai – pa­si­rin­ko šią vie­tą kaip tin­ka­mą ma­si­nėms eg­ze­ku­ci­joms. Dėl tam tik­ro at­stu­mo nuo tan­kiau ap­gy­ven­din­tų vie­tų, te­ri­to­ri­jos miš­kin­gu­mo bu­vo už­tik­rin­tas da­li­nis kon­fi­den­cia­lu­mas – šū­vių gar­sai bu­vo slo­pi­na­mi. Ge­le­žin­ke­lio ir ke­lio kai­my­nys­tė pa­dė­jo už­tik­rin­ti tin­ka­mą nu­žu­dy­ti pa­smerk­tų žmo­nių trans­por­ta­vi­mą. Te­ri­to­ri­ja – 5 kvad­ra­ti­niai ki­lo­met­rai – bu­vo ap­juos­ta spyg­liuo­ta vie­la, o pa­lei tvo­rą – už­mi­nuo­ta.

1941-1944 m. čia žu­vo apie 70 tūkst. žy­dų ir apie 20 tūkst. len­kų, ku­riuos nu­žu­dė hit­le­ri­nin­kai ir su jais ko­la­bo­ra­vęs Sau­gu­mo po­li­ci­jos ir SD ypa­tin­ga­sis bū­rys, ga­vęs vė­liau pa­nie­ki­na­mą „Pa­ne­rių šau­lių“ var­dą. Čia bu­vo žu­do­mi ir so­vie­tų be­lais­viai, či­go­nai, bal­ta­ru­siai, to­to­riai – tie, ku­rie pa­gal ra­sis­ti­nius vo­kie­čių pla­nus tu­rė­jo bū­ti nu­žu­dy­ti dėl jų tau­ty­bės. Au­kos bu­vo su­šau­do­mos ir lai­do­ja­mos duo­bė­se, vė­liau už­pi­la­mos kal­kė­mis ir že­me.

Pa­ne­riuo­se žu­vo moks­li­nin­kai, dva­si­nin­kai, mo­ky­to­jai, tei­si­nin­kai, gy­dy­to­jai, ne­pri­klau­so­my­bės vei­kė­jai, o taip pat di­de­lė da­lis po­grin­dy­je vei­kian­čio Vil­niaus gim­na­zi­jų jau­ni­mo. Tarp nu­žu­dy­tų Pa­ne­riuo­se - pa­sau­li­nio gar­so pro­fe­so­rius, on­ko­lo­gi­nių li­gų gy­dy­mo pirm­ta­kas Ka­zi­mež Pel­čar (Ka­zi­mierz Pelc­zar), ži­no­mas ad­vo­ka­tas, Vil­niaus Sei­mo na­rys Me­čis­lav En­gel (Miec­zysław En­giel), tei­si­nin­kas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Me­čis­lav Gut­kov­ski (Miec­zysław Gut­kow­ski), ad­vo­ka­tas, kom­po­zi­to­rius, ge­og­ra­fas Sta­nis­lav Ven­slav­ski (Sta­nisław Węsław­ski), nu­si­pel­niu­si har­ce­rių ir ne­pri­klau­so­my­bės ju­dė­ji­mo vei­kė­ja Van­da Re­vens­ka (Wan­da Re­wieńska). Pa­ne­riuo­se taip pat žu­vo ir 17-me­tis Bro­nis­lav Ko­mo­rov­ski, bū­si­mo Len­ki­jos pre­zi­den­to dė­dė.

Te­re­sa Vo­ro­bej
Vilniaus krašto savaitraštis

• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
• © M. Paliuškevič nuotr. © M. Paliuškevič nuotr.
•