Vėdinimo sistemos yra būtinos norint užtikrinti sveiką ir komfortišką vidaus aplinką tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose pastatuose. Tinkamai suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema padeda išvengti drėgmės, pelėsio, nemalonių kvapų ir užteršto oro, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinę informaciją apie vėdinimo sistemas ir jų montavimą.

Oro taršos kietosiomis dalelėmis problemos gyventojams aktualios visus metus, ypač sergantiems kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Aplinkos oro kokybė Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau oro tarša išlieka vienu iš pagrindinių aplinkos veiksnių, keliančių pavojų žmonių sveikatai. Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku (šildymo sezono metu), skelbia Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog šiuo metu oro kokybė visoje Lietuvoje yra gera – nei viena iš 17 šalyje įrengtų oro kokybės tyrimų stočių nefiksuoja padidėjusių teršalų koncentracijų aplinkos ore.

Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų. Kaip reikėtų užtikrinti oro kokybę patalpose ir kokių priemonių imtis norint išsaugoti savo sveikatą patars Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė Doc. dr. Jūratė Staikūnienė.

Oro kokybė daugelyje šalies miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai buvo geresnė negu 2018-aisiais – sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių ir azoto dioksido, taip pat maksimali 8 val. anglies monoksido koncentracija.

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą. Remiantis Baltijos šalyse atliktu tyrimu net 50 proc. respondentų vis dar tiki populiariais mitais, kurie nėra veiksmingi. Kokie 3 mitaipopuliariausi tarp Baltijos šalių gyventojų ir kaip ištikrųjų reikėtų drėkinti ir valyti orą patalpose?

Prasidedant šaltajam sezonui Susisiekimo ministerija ragina vairuotojus kruopščiai paruošti automobilį žiemai, pasirinkti kelio dangai pritaikytas padangas ir prisiminti pagrindinius vairavimo slidžia kelio danga ypatumus.

Netrukus prasidės paskutinis rudens mėnuo. Lapkričio temperatūros vidurkis svyruoja nuo 1 laipsnio šilumos rytiniuose rajonuose iki 4 laipsnių pajūryje, trečią mėnesio dešimtadienį temperatūros vidurkis beveik visada ir visur nukrinta žemiau nulio, rašo portalas lrytas.lt

Lietuviškai Bobų vasarai pasibaigus ir orams vėl atvėsus, laikas pagalvoti ne tik apie vitaminus imnitetui stiprinti, bet ir apie oro kokybę patalpose, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko. Atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu buvo apklausta virš 3 tūkstančių respondentų Baltijos šalyse, 2 iš 3 lietuvių teigia, jog prasidėjus šildymo sezonui ir smarkiai išsausėjus orui patalpose, juos pradeda varginti įvairios ligos. Netinkamas oro vėdinimas ir drėkinimas gali ne tik išsausinti odą, gleivinę ar akis, bet ir sukelti rimtų alerginių problemų bei paskatinti virusines ligas.