Tačiau, kaip ir kasmet, visose oro kokybės tyrimų stotyse atskiromis dienomis ar laikotarpiais kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo normą. Ši koncentracija ribinę vertę gali viršyti ne daugiau kaip 35 dienas per metus.
Deja, Kauno Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje viršijimai buvo užfiksuoti 40 dienų. Tam įtakos galėjo turėti intensyvi Kauno geležinkelio mazgo statyba įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.
Pernai, skirtingai nei anksčiau, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis šiltuoju sezonu, pasižymėjusiu ilgais sausų orų periodais. Jo metu užfiksuota nuo 55 proc. iki 100 proc. visų šio teršalo paros ribinės vertės viršijimo atvejų. Daugiausia jų nustatyta balandį, kai, be įprastų taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos nuo gerai neišvalytų gatvių), prastai oro kokybei poveikį galėjo daryti kartu su oro masėmis iš kitų valstybių atnešti teršalai. Šiltuoju sezonu stebėta ir šiek tiek didesnė nei ankstesniais metais ozono koncentracija.
Pagal azoto dioksido, sunkiųjų metalų ir ozono koncentracijas ore Lietuva, Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitos „Oro kokybė Europoje 2019 m.“ duomenimis, patenka į švariausių Europos šalių dešimtuką. Tačiau pagal pastarųjų penkerių metų taršos kietosiomis dalelėmis ir benzo(a)pirenu kitimo tendencijas šalyje rezultatai nedžiugina.
Strateginės komunikacijos skyrius
