Daugiausia įtakos per didelėms oro teršalų koncentracijoms šalies miestuose ir didesnėse gyvenvietėse turėjo šildymo tikslams deginamo kietojo kuro (medienos, akmens anglių, durpių ir kt.) bei automobilių keliama tarša. Tačiau ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – 2021 m. vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių.
2021 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 15 iki 28 µg/m³, t. y. neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), ir daug kur buvo mažesnė nei 2020 m. Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų.
Smulkios kietosios dalelės KD2,5 yra didžiausią su ankstyva mirtimi ir ligomis susijusį poveikį sveikatai darantis oro teršalas. Šių kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija 2021 m. siekė nuo 6,5 µg/m³ iki 13,8 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m³), bet daugelyje tyrimo vietų buvo didesnė nei 2020 m.
Ozono (O3) koncentracija Lietuvoje, palyginti su pietų Europos šalimis, yra nedidelė, tačiau beveik kasmet fiksuojame bent keletą šio teršalo padidėjimo atvejų.
2021 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos visose miestų OKT stotyse buvo didesnės nei rekomenduoja PSO (atitinkamai 15 ir 5 µg/m³). Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje miestų, išskyrus Mažeikius, Jonavą ir Kėdainius.
Ozono 8 val. koncentracija neturi būti didesnė nei 100 µg/m³ – šį kriterijų atitiko tik Šiauliuose ir Klaipėdoje nustatytos O3 vertės. Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
